Lopaičių piliakalnis
Lopaičių piliakalnis | ||
Kiti pavadinimai | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Vėliava Telšių apskritis | |
Savivaldybė: | Rietavo savivaldybė | |
Seniūnija: | Tverų seniūnija | |
Gyvenvietė: | Lopaičiai | |
Piliakalnio ypatumai | ||
Aukštis, m | 27 | |
Aikštelės apimtis, m | 25×13 | |
Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. – II tūkstm. pradžia | |
Žvalgymo metai | 1901 m., 1964 m. | |
Registrinės savybės | ||
Statusas | Paminklas | |
Tipas | Piliakalnis | |
Unikalusis objekto kodas | 5488 | |
Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A802P | |
Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR802 | |
Piliakalniai.lt informacija | ||
Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Lopaičių piliakalnis (arba Leibiškių piliakalnis, Tverų piliakalnis) stūkso Rietavo savivaldybės teritorijoje, prie Lopaičių kaimo (Ruškio kraštovaizdžio draustinis). Pasiekiamas iš senojo plento Tverai–Varniai ties jo žymesniu posūkiu į dešinę, kairėje prasidėjus miškui, pasukus į kairę šiaurės kryptimi pro sodybą ir paėjus 300 m – yra 200 m į šiaurę už sodybos, kalne, dešiniau.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas aukštumos (aukštis 211 m) pakraštyje, Aitros dešiniajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės–pietų kryptimi, 25×13 m dydžio, 2 m aukštesniu šiauriniu galu, iki 0,7 m aukščio iškilusiu viduriu. Jos šiaurės vakarų kraštuose supiltas 50 m ilgio, 1 m aukščio, 15 m pločio lanko formos pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 12 m pločio, 1 m gylio griovį. Šlaitai statūs, iki 27 m aukščio. [1]
Vakariniame šlaite rasta lipdytos keramikos. Rytinis aikštelės kraštas nuvirtęs į Aitrą. Nuo piliakalnio nukirsta dauguma medžių. Piliakalnis ir jo prieigos pritaikytos turistams – įrengti laipteliai, takai. Netoli piliakalnio yra menama senovės žemaičių šventvietė.
Senovės gyvenvietė
Į šiaurę nuo piliakalnio, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1901 m. atliko Liudvikas Kšivickis, 1964 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia. 2002 m. archeologai aptiko kapinyną su XIII–XV a. radiniais. Spėjama, kad tai yra buvusios Tverų žemės centras, kurį valdė kunigaikštis Vykintas.
Istorija
Manoma, kad ant šio piliakalnio XIII a. stovėjo žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis. Į Vykinto pilį-tvirtovę (Hipatijaus metraštyje vadintą Tviriment), buvo atvykęs būsimasis Lietuvos karalius Mindaugas, kuris kovoje buvo sužeistas strėle į šlaunį ir atsitraukė į savo pilį Vorutą. [2]
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Lekemės piliakalnis 23 km Stalgėnų piliakalnis 21 km |
Paplienijos piliakalnis 8 km | Lekemės piliakalnis 24 km Stalgėnų piliakalnis 21 km |
|||||||||
Skroblio piliakalnis 19 km Pauškių piliakalnis 23 km |
|
Vembūtų piliakalnis 6 km Sprūdės piliakalnis 31 km | |||||||||
Skaborų piliakalnis 6 km | Šiuraičių piliakalnis 5 km Treigių piliakalnis 12 km |
Burbiškių piliakalnis 10 km Medvėgalis 16 km |
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 100(Nr. 399)
- ↑ Romas Batūra. Kur ieškoti XIII a. vidurio "Tviremet" // Kraštotyra. V., 1964. P.117.
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 50.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 158.
- Kultūros paminklų apsaugos įstaigos medžiaga. KPC archyvas. F.17. Ap.2. B.8. P.110.
- L. Krzywicki. Zmudz starozytna. Dawni Zmudzini i ich warownie, Warszawa, 1906. P.40. Pav.4.
- Motiejus Valančius. Raštai. V., 1972. T.1. P.362 (Tverai).
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas. 1928. P. 171 (Leibiškis), 251 (Tverai)
|