Lukšių Šv. Juozapo bažnyčia
 | ||
|---|---|---|
| ||
| Religija | Krikščionys → Katalikai | |
| Vyskupija | Vilkaviškio vyskupija | |
| Dekanatas | Šakių katalikų dekanatas | |
| Statybinė medžiaga | mūras | |
| Pastatyta | 1877 m. | |
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Šakių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Lukšių seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Lukšiai | |
| Adresas | A. Tatarės g. 29a | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Lukšių Šv. Juozapo bažnyčia stovi Lukšių miestelyje, 8 km į rytus nuo Šakių, prie Kauno-Šakių kelio, Lenkupio ir Siesarties santakos. Istoristinė, daugiausia turi neogotikos bruožų.
Neogotikinėje vienbokštėje Šv. Juozapo bažnyčioje, pastatytoje 1877 m. (Kalvarijos apskrities architektas Leopoldas Salkovskis), yra vertingų paveikslų („Pieta“ XIX a.), skulptūrų („Nukryžiuotasis“ XIX a. pabaiga – XX a. pradžia), žalvarinis varpas (1786 m., autorius J. Belmanas). Prie bažnyčios – medinis stogastulpis (XX a. ketvirtas dešimtmetis, meistras J. Grybas).
Istorija
Veliuonos seniūnas Adomas Tadėjus Chodkevičius 1735 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Veliuonos parapijos filija (Prūsijai užėmus Užnemunę – Sintautų filija). Lukšiuose 1839–1855 m. kunigavo rašytojas Antanas Tatarė (1805–1889). Jis 1845 m. pastatė parapinę mokyklą, kurioje 1864–1866 m. mokėsi ir Jonas Basanavičius.
Pagal Kalvarijos apskrities architekto Leopoldo Salkovskio projektą 1860–1862 m. ir 1870–1877 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Statybą prižiūrėjo architektas J. F. A. Bojanovskis. Bažnyčia 1901 m. gerokai remontuota. 1906 m. įsikūrė „Žiburio" draugijos skyrius. Jis 1907 m. įsteigė biblioteką - skaityklą, suaugusiųjų vakarinius mokymo kursus, iki 1911 m. įsteigė ir išlaikė senelių prieglaudą. 1914 m. pastatyti žiburiečių namai su vaidinimų sale, arbatine, kepykla. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta, 1917–1918 m. suremontuota.
Iki 1930 m. atstatytas žemesnis bokštas. 1931 m. įsigyti nauji vargonai, suremontuotas vidus. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia apleista, 1977–1978 m. kunigo Antano Akevičiaus, politinio kalinio, rūpesčiu suremontuota.
Architektūra
Bažnyčia istoristinė, daugiausia turi neogotikos bruožų, kryžminio plano, vienabokštė, su apside. Vidus 3 navų, dengtų skliautais. Šventoriaus tvora plytų mūro.
| ||||||