Lvovas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Lvovas
(kirč. Lvòvas (Lvìvas))
ukr. Львів
   80px      Lviv-prapor Alex K.png   
Панорама центру Львова.jpg

Vaizdas į senamiestį


Lvovas
Koordinatės: 49°50′00″N 24°00′00″E / 49.833333°N 24°E / 49.833333; 24 (Lvovas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Ukraina
Sritis: Vėliava Lvovo sritis
Įkūrimo data: XIII a. m.
Magdeburgo teisė nuo: 1352 m.
Meras: Андрій Садовий
Gyventojų: (2007 m.)
Plotas: 171 km²
Tankumas (2007): 4 298 žm./km²
Pašto kodas: 79000
Tel. kodas: +380 32
Tinklalapis: [4]
Commons-logo.svg Vikiteka: LvovasVikiteka
Kirčiavimas: Lvòvas (Lvìvas)
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 865

Lvovas (Austrijos-Vengrijos laikais vadinosi Lembergu, vok. Lemberg) – didžiausias vakarų Ukrainos miestas, istorinė Galicijos sostinė. Miestas išsidėstęs prie Poltvos upės, srities administracinis centras. Lvovo senamiestis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija[taisyti]

Tramvajaus kelias senamiestyje.

Miestas įkurtas 1256 m. Miestas greitai plėtėsi ir jau 1272 m. tapo Haličo-Voluinės kunigaikštystės sostine.

1349 m. Lenkijos karalius Kazimieras III užimė miestą. Po septynerių metų, 1356 m. Mageburgo teisę paskatino miestą plėstis.

Po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 m. miestas atiteko Austrijai. Miesto pavadinimas pakeistas į Lembergą. Valstybinėse įstaigose oficiali kalba – vokiečių, taip pat daugelis valdininkų mokėjo čekų kalbą, tačiau nepaisant to ukrainietybė buvo gerbiama ir tausojama. Lvovui buvo suteikta teisė deleguoti savo atstovus į parlamentą Vienoje. Nuo 1858-ųjų pradėta naudoti dujinį apšvietimą, o jau 1900 elektriniai šviestuvai. 1883 m. mieste pradėjo veikti telefoninė linija. 1893 metais mieste paleistas pirmasis elektrinis tramvajus.

1918 m. po pirmojo pasaulinio karo miestas tapo Vakarų Ukrainos liaudies respublikos (VULR) sostine. 1919 m. VULR susijungus su ULR trumpai tapo provinciniu miestu šalies vakaruose, tačiau jau tų pačių metų pabaigoje pralaimėjus karą su lenkais Galicija, Voluinė ir kitos Vakarų Ukrainos teritorijos atiteko Lenkijai. Lvove vis daugiau žmonių ėmė šnekėti lenkiškai.

Antrojo pasaulinio karo mūšiai daugiausiai vyko miesto pietinėje dalyje, todėl istoriniai paminklai ir pastatai nenukentėjo. Sovietams užėmus miestą daugelis lenkų pasitraukė į Vakarų Lenkiją, daugiausia į Vroclavą. Lenkų kalba bei regioninė jos tarmė beveik nebenaudojama. Lvovas ypač išsiplėtė 5 ir 6 praėjusiojo amžiaus dešimtmečiuose.

Nuo 1991-ųjų nepriklausomos Ukrainos miestas, dažnai neoficialiai įvardijamas kaip Vakarų Ukrainos sostinė.

Geografija[taisyti]

Miestas išsidėstęs prie Poltvos upės.

Klimatas[taisyti]

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis.

Vidutinė metų temperatūra 7,2 °C, per metus iškrenta apie 740 mm kritulių. Žiemos švelnios, vasaros šiltos.

Nuvola apps kweather.svg Lvovo klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė temperatūra °C -4,6 -3,1 1,1 7,7 13,2 16,1 17,3 16,8 13,0 8,0 2,5 -2,1 7,2
Krituliai mm 42 43 43 51 77 98 102 76 58 47 46 57 740
Duomenys: Lvovo klimatas[1] 2009 01 16

Gyventojai[taisyti]

Bernardinų bažnyčios frontonas su Lenkijos (kairiajame apskritime) ir Lietuvos (dešiniajame) heraldiniais ženklais

2007-aisis mieste gyveno 735 000 gyventojų; tai didžiausias miestas Vakarų Ukrainoje bei 7-tas pagal gyventojų skaičių Ukrainoje.

Pagal tautybę 2001-aisias metais gyventojai pasiskirstė:[2]

Transportas[taisyti]

Lvovas – stambus Ukrainos transporto mazgas. Miesto tranporto sistemą sudaro tarptautinis oro uostas, geležinkelis, automagistraliniai automobilų keliai, viešasis transportas (autobusai, troleibusai, tramvajai).

Autobusai bei troleibusai[taisyti]

Hetmanų Pylimo gatvė 1900 m. Šiandien vadinama Laisvės pr., ji tebelieka mėgstamiausia lvoviečių pasivaikščiojimų vieta.

Troleibusų tinklas Lvove įkurtas 1952-ųjų lapkričio 27-ąją. Nuolat plečiasi. Šiandien autobusai kursuoja 11 maršrutais. Daugiausia naudojamos transporto priemonės: LAZ, JUMZ, Škoda.

Tiek autobusų tiek troleibusų parkas (transporto priemonės) nuolat atnaujinamos.

Tramvajus[taisyti]

Miesto tramvajus atidarytas 1880-aisias. 2005-aisias tramvajų parką sudarė apie 220 vagonų, daugiausiai Čekoslovakijos gamybos. Bendras linijų ilgis viršijo 80 km.

Metropolitenas[taisyti]

Pagal miesto plėtros planą, lenvojo metropoliteno statyba numatyta 2020-2030-iesiems metams. Pasak Lvovo politikų metropolitenas išspręstų transporto kamščių problemas.

Automobiliai[taisyti]

Miestą kertą tarptautiniai keliai M09, M10, M11 (visi į Lenkiją; šiuo metu ruošiantis Euro 2012 rekonstruojami), M06 (Kijevas-Čopas toliau į Vengriją) sutampantis su tarptautiniu keliu E40 ir daugelis kitų.

Turizmas[taisyti]

Unitų Šv.Jurgio katedra. Jos varpinėje įkeltas lietuvių kunigaikščio Liubarto 1342 m. dovanotas varpas.[3][4][5]

Yra gotikinė Lotynų katedra (XIV-XV a.) su renesansinėmis kapelomis (XVII a.), baroko stiliaus bernardinų (XVII a.), jėzuitų (XVII a.), dominikonų (XVIII a.) bažnyčios, Šv. Juro katedra (XVIII a.).

Švietimas ir kultūra[taisyti]

Lvove veikia seniausias šalyje Nacionalinis Ivano Franko Universitetas. Yra 4 teatrai (tarp jų – operos ir baleto), 12 muziejų (žymiausi – Ukrainos meno, architektūros ir buities, etnografijos ir dailės amatų, Dailės galerija).

Ekonomika[taisyti]

Išvystyta mašinų pramonė, gaminami autobusaiLAZ“, žemės ūkio mašinos, radiotechnika, staklės, metalų apdirbimas, lengvoji, poligrafijos, maisto, naftos, chemijos ir vaistų pramonė. Ukrainos mokslų akademijos Vakarų filialas. er

Sportas[taisyti]

Lotynų katedros interjeras. Joje buvo karūnuotas Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza

Lvovą šalies futbolo čempionatuose atstovauja Lvovo „Karpatai“ ir Lvovo „Lvovas“. XX a. tarpukariu miesto klubai LKS Pogoń Lwów ir LKS Sparta Lwów žaidė Lenkijos pirmenybėse.

Miestai partneriai[taisyti]

Savivaldybė yra užmezgusi partnerystės ryšius su šiais miestais:

Miesto vaizdai[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius.
  • KS – redaktorius.