MMRG Literatų būrelis

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    (Nukreipta iš puslapio MMRG Literatūros mėgėjų būrelis)
    Literatų būrelio susrinkimo skelbimas, 1937 m.

    Literatų būrelis, literatūrininkų būrelis, literatūros mėgėjų būrelis

    1919 m. Mažeikiuose įkūrus aukštesniąją mokyklą, mokytojai įtraukė mokinius ir į popamokinę veiklą. Steigė būrelius, organizavo šventes, vakarus, statė spektaklius. Gražiomis tradicijomis garsėjo, plati ir prasminga buvo literatūros mėgėjų būrelio veikla [1]. Šio būrelio užuomazgų būta jau progimnazijoje. Štai 1924 m. gruodžio 18 d. pedagogų taryba svarstė mokinių grupės (J. Bertušis, A. Švažas, A. Kenstavičius, F. Monstvilas) prašymą leisti jiems įsteigti progimnazijoje literatūros mėgėjų ratelį, kuris leistų ir savo laikraštėlį. Buvo pritarta ir jokių kliūčių ratelio įsteigimui nedaryti, o lietuvių kalbos mokytoja paprašyta prižiūrėti ratelio veiklą ir laikraštėlio turinį [2]. Ratelis įsteigtas 1925 m. sausio 16 d. Ratelio nariai: Roma Beresnevičiūtė, Cecė Baranauskaitė, Antanas Balys, Kostas Bukantas, Juozas Bertušis, Juozas Čijunskas, Elena Grigaitė, Antanas Kenstavičius, Emilė Lengvenaitė, Antanas Liutkus, Albinas Molis, F. Monstvilas, Adelė Stankūnaitė, Vladas Sedauskas, Adolfas Švažas, Alfonsas Virkutis. Valdybos sudėtis: A. Švažas - administratorius (pirmininkas ir iždininkas), J. Bertušis - literatūros dalies vedėjas, R. Beresnevičiūtė - raštvedys. Išrinkta laikraštėlio redkolegija: J. Bertušis - redaktorius, A. Švažas - administratorius, R. Beresnevičiūtė - raštvedys, raštininkas, A. Balys - pavaduotojas. 1925-02-06 buvo sušauktas visuotinis narių susirinkimas [3].

    Pradėjus dirbti lietuvių kalbos mokytojai Onai Girčytei, literatų veikla suaktyvėjo: su mokiniais buvo rengiami dailiojo skaitymo, poezijos vakarai, statomi spektakliai. 1926 m. minint Prano Vaičaičio 50-ties metų gimimo sukaktuves, buvo surengta šventė su mokytojų ir mokinių paskaitomis ir autoriaus kūrinių deklamacijomis, o 1930 m. į mokyklą atvyko J. Tumas-Vaižgantas.

    Ypač literatų veikla sustiprėjo atvykus į gimnaziją direktoriui Juozui Rainiui. Jis dėstė lietuvių kalbą ir globojo jaunuosius literatus. 1934 m. įkurtas Maironio vardu pavadintas literatūros mėgėjų būrelis, vad. literatūrininkų [4]. Pirmaisiais metais į jį susibūrė 18 narių, po metų, 1935 m., jau buvo 25 nariai. 1935 m. šis būrelis išleido pirmąjį laikraštėlio „Atošvaistė“ numerį. Laikraštėlio pavadinimui išrinkti buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo literatas Petrauskas, ir už tai apdovanotas Vlado Putvinskio „Raštų“ III tomu. Laikraštėlis leistas iki 1940-ųjų metų. Jame buvo spausdinama literatų kūryba.

    1935-1936 m.m. būrelis buvo vadinamas humanitariniu būreliu, kuris apėmė literatūros, istorijos ir dailės sekcijas. Humanitarinio būrelio valdyboje buvo P. Mačėnas, V. Kumpikevičiūtė ir F. Daukantas. Literatų sekciją globojo vicedirektorius A. Januševičius. 1935-12-01 istorijos sekcija susibūrė į atskirą istorikų būrelį. Tada literatų globėjas pasiėmė globoti istorikus, o literatams ėmė vadovauti pats gimnazijos direktorius [5]. Kurį laiką literatai veikė kaip vyriausia humanitarinio būrelio sekcija. 1936 m. sausio 16 d. sekcija atsiskyrė, tapo būreliu ir pasivadino Maironio literatų būreliu. Būrelio tikslas - žadinti mokinių literatūrinį bendravimą ir žodinę kūrybą. Būrelio nariai savo susirinkimuose skaito referatus, ruošia atatinkamo tūrinio paskaitas, recenzuoja naujai išeinančius lietuvių literatūros knygas, skaito ir vertina savo narių kūrinius, ruošia literatūros vakarus, literatūrinius teisimus ir minėjimus, skelbia literatūros konkursus, leidžia laikraštėlį „Atošvaistė", ruošia literatūriniais tikslais ekskursijas. Organizacinima darbui dirbti būrelis slaptu balsavimu renka vieneriems metams valdybą iš trijų asmenų: pirmininko, sekretoriuas ir valdybos nario. Valdybos kadencija baigiasi kasmet rugsėjo 15 dieną. Būrelio nariais gali būti visi gimnazijos mokiniai. Mokinys, norįs įstoti į būrelį nariu, paduoda valdybai pareiškimą raštu, pasižadėdamas vykdyti būrelio įstatus. Kiekvienas narys pagal sugebėjimus turi dalyvauti susrinkimų programose ir viešuose būrelio pasirodymuose. Jei narys iš eilės tris kartus nedalyvauja susrinkime, braukiamas iš narių sąrašo. Būrelio susirinkimuose gali dalyvauti visi gimnazijos mokiniai svečių teisėmis [6]. Būrelio veikloje dažniausiai pasireiškė V. Kumpikevičiūtė su eilėraščiais, F. daukantas su eilėraščiais ir novelėmis, Br. Petrauskas su feljetonais, Z. Umbražiūnas su eilėraščiais ir novelėmis. Būrelio valdyba rinko visą skaitytą susrinkimuose laisvąją kūrybą ir iš jos sudarė knygą - amžiną veikimo liūdininką.

    1935-1936 m.m. būrelyje buvo 19 narių ir 2 kandidatai. Surengė 7 susirinkimus, kuriuose nagrinėta lietuvių rašytojų kūryba, skaityti referatai ir pačių narių sukurta kūryba. Būrelis vedė dienoraštį, kuriame aprašė susirinkimus, pasirodymus. Stebėjo Valstybės teatro Klaipėdos skyriaus Mažeikiuose parodytą „Kudirką" ir „Tartiufą", surengė vasario 16-osios gimnazijoje minėjimą. Kovo 8 d. būrelis suruošė literatūros vakarą visuomenei, būrelio nariai turėjo progos savo kūrinėlius viešai paskaityti. Literatūros vakare buvo pakviestas rašytojas Antanas Žukauskas Vienuolis. Šiame vakare dalyvavo Rokiškio ir Telšių gimnazijų literatai. Tuo buvo padarytas pirmas tarpgimnazinis literatų bendravimas visoj Lietuvoj. Kovo 14 d. būrelis susitiko su rašytoja poete P. Orintaite ir klausėsi jos paskaitos „Naujieji mūsų laureatai". Būrelis išleido ir savo laikraštėlio „Atošvaistė" du numerius (3 ir 4). [7].

    Apie tų metų literatūrininkų veiklą buvo rašoma moksleivių žurnalo „Mūsų dienos“ skyreliuose „Mokyklų kronika“. Būrelyje mokiniai skaitydavo savo kūrinėlius, nagrinėjo rašytojų kūrybą, organizavo gimnazijoje literatūrinius vakarus, į kuriuos kvietėsi literatų iš aplinkinių apskrities ir tolimesnių miestų gimnazijų. Dar būdami gimnazistai, pas mūsų gimnazijos literatus lankėsi jaunieji literatai Vytautas Mačernis (iš Telšių gimnazijos), Jonas Avyžius (iš Joniškio gimnazijos). Ir mūsų gimnazijos literatai buvo kviečiami vykti kitur. Mokykloje buvo tradicija kviestis į vakarus rašytojų ir poetų.

    Būrelio globėjo J. Rainio dėka, gimnazijoje lankėsi to meto literatūros milžinai. Nepakartojamas moksleivių susitikimas vyko 1934 m. kovo 5-6 d. su „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos Garbės nariu dr. Vydūnu. Pirmąją dieną svečias skaitė dvi paskaitas: gimnazijoje besimokančiam jaunimui ir apskrities savivaldybės salėje visuomenei „Tautos padermės gerinimas“. Kitą dieną dr. Vydūną pagerbė miesto lietuvių pradžios mokyklų mokiniai ir mokytojai (iš viso apie 700 dalyvių). Kaip mena to meto gimnazistai, išlydimą dr. Vydūną į geležinkelio stotį mokiniai nešė ant rankų [8].

    1936 m. kovo 7 d. gimnazijoje pakviestas lankėsi rašytojas Antanas Vienuolis-Žukauskas, kuris skaitė paskaitą „Dėl ko ligi mūsų laikų nedaėjo herojinis lietuvių tautos epas“. Vakare dalyvavo Telšių, Rokiškio ir Mažeikių gimnazijų literatų būrelių nariai, kurie skaitė savo eilėraščius, noveles ir feljetonus.[9], [10]. 1937 m. sausio 24 d. gimnazijos literatus aplankė Vytauto Didžiojo gimnazijos Kaune literatų būrelis [11].

    1938 m. sausio 22 d. direktorius J. Rainys atsisveikino su gimnazija ir savo globojamais literatais[12]. Jo prižiūrimas būrelis išaugo ir labai praturtino gimnazijos kultūrinį gyvenimą. Literatai pamėgo knygą, kūrybą, visuomeninį darbą, stengėsi plačiau pažinti pasaulio ir lietuvių rašytojus. Atsisveikindamas J. Rainys aptarė būrelių naudą puoselėjant senąsias tradicijas ir linkėjo toliau gražiai dirbti. Būrelio vadovas Z. Umbražiūnas padėkojo direktoriui už didelį rūpestį, triūsą ir vargą globojant literatus. Išvykdamas J. Rainys būrelio globėjo pareigas perdavė mokytojui Jonui Žižiui. Balandžio mėn. būrelio susirinkime 6 kl. gimnazistas Peštenis skaitė pranešimą apie Gogolį, mokiniai skaitė savo kūrybą, į susirinkimus įvestas „Literatūrinių aktualijų" skyrius, kuriame recenzuojamos naujausios knygos, diskutuojama apie literatūrinius žurnalus, reiškiamos mintys apie moksleivišką spaudą ir kt. Pirmasis šio skyrelio pasisakę buvo mokinys Z. Umbražiūnas, pateikęs kelias mintis apie „Tomą Nipernadį" [13]. 1938 m. sausio 28 d. literatų būrelis vyko į Biržus [14], o lapkričio 26 d. aštuoni būrelio nariai kartu su mokytoju A. Baranausku dalyvavo literatūros vakare Tauragės gimnazijoje, kurioje užmezgė bendravimą[15].

    1939 m. sausio 10 d. būrelio nariai surengė savo kūrybos pristatymą, o sausio 15 d. dalyvavo literatūros vakare Viekšniuose. Čia pasirodė su savo kūryba ir dainomis[16]. Gimnazijos literatūros mėgėjų būrelis 1939 m. vasario 12 d. Mažeikių Tumo-Vaižganto pradžios mokyklos salėje surengė muzikos ir literatūros vakarą, į kurį pasikvietė literatūros mėgėjus iš septynių mokyklų. Pirmoje vakaro dalyje savo kūrybą skaitė Skuodo ir Telšių gimnazijų mokiniai. Ypač publiką sužavėjo Vytauto Mačernio eilėraščiai. Antrąją vakaro dalį sutiko padėti gerbiamas šio vakaro svečias Bernardas Brazdžionis. Jis deklamavo keletą savo eilėraščių: „Per pasaulį keliauja žmogus“, „Neringos lyrika“ ir kt. Tada savo kūrybą skaitė jaunieji literatai iš Viekšnių, Utenos, kuriai atstovavo jaunasis rašytojas Dambrava, Tauragės gimnazijos literatai, tarp kurių Paulius Drevinis, Joniškio – Jonas Avyžius. [17]. Būrelis savo veiklos penkmečio proga 1939-02-12 išleido proginį „Atošvaistės“ numerį [18].

    Aktviausi to laikotarpio literatų būrelio nariai: Z. Umbražiūnas, P. Peštenis, J. Remys, Paltarokaitė, K. Dragūnas, R. Račkauskaitė, Pundzius, L. Šteinas, A. Grybauskas, A.Jonušaitė, J. Skeivytė, P. Stelingis, K. Jankauskas, V. Plinka, V. Kumpikevičiūtė, O. Švažaitė, K. Šiaulys ir kt.

    1940 metais būrelį globojo Benediktas Babrauskas. Vasario 27 d. jaunesnieji literatai savo susirinkime deklamavo eilėraščius, skaitė kūrinėlius [19]. 1940-03-10 buvo surengtas literatūros vakaras. Jame dalyvavo Ieva Simonaitytė, Gražina Tulauskaitė, Bernardas Brazdžionis, Juozas Paukštelis, Benediktas Babrauskas [20]. Tai paskutinis didesnis mokyklos renginys, kuriame sulaukta garbių svečių. Netrukus prasidės karas, pirmosios tremtys, panaikinti visi prieškario būreliai, uždarytos moksleivių organizacijos.

    1956 m. balandžio mėn. lieratų būrelis organizavo vakarą-minėjimą, skirtą lietuvių proletarinės poezijos pradininkui poetui Juliui Janoniui [21].

    Būdavo tradicija, kad literatams vadovauja tas mokytojas, kuris dėsto vyresnėse klasėse. 1975-1977 m. literatams vadovavo Natalija Martinaitienė, 1977-1980 m. - Romualda Žilinskienė. Tuo metu buvo rašomas mokinių kūrybos almanachas.

    Vadovai

    • Juozas Rainys, 1934-1937
    • Julius Šlekys, 1935, 1956
    • Jonas Žižys, 1938-1939
    • Benas Babrauskas, 1940-1941
    • Jonas Karpavičius, 1941-1942
    • Vytautas Krulickas, 1945-1961
    • Regina Pocienė, 1962-1975
    • Natalija Martinaitienė, 1975-1977
    • Romualda Žilinskienė, 1977-1980
    • Irena Šimanauskienė, 1980-1993
    • Ona Kelpšienė, 1994-1995
    • Violeta Irniūtė, 1996

    Šaltiniai

    1. ↑ Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija (1919-1999). Sud. Danutė Juškienė. - Šiauliai, 1999. - 168 p. - P. 24-27. ISBN 9986-899-39-7.
    2. ↑ Lietuvos centrinis valstybinis archyvas: F. 391, ap. 2, b. 921, l. 199.
    3. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 81, l. 13.
    4. ↑ MMRG muziejus: Mažeikių Valdžios gimnazijos pedagogų tarybos narių posėdžių protokolai (1934-1938). - Protokolas Nr. 9, 1934 m. lapkričio 21 d.
    5. ↑ MMRG muziejus: Mažeikių Valdžios gimnazijos pedagogų tarybos narių posėdžių protokolai (1934-1938). - Protokolas Nr. 11, 1935 m. gruodžio 18 d.
    6. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 74-II, l. 150-151.
    7. ↑ Lietuvos centrinis valst. archyvas: F. 391, ap. 2, b. 2676. - 1935/1936 mokslo metų Mažeikių valstybinės gimnazijos mokinių būrelių veiklos apyskaitos, l. 7.
    8. ↑ Jaunoji karta. - 1934. - Nr. 11.
    9. ↑ Vakarai. - 1936. - Nr. 59.
    10. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1,b. 74-I, l. 25.
    11. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 75, l. 7.
    12. ↑ Atsisveikino // XX amžius. - 1938. - Sausio 27. - Nr. 21(476).
    13. ↑ Mokslo dienos. Mokyklos kronika. - 1938. - Nr.4. - P. 250.
    14. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 53, l. 58.
    15. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 76, l. 187.
    16. ↑ Mokslo dienos. Mokyklos kronika. - 1939. - Nr. 1 (25). - P. 59.
    17. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 15, l. 4.
    18. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 15, l. 12.
    19. ↑ Mokslo dienos. Mokyklos kronika. - 1940. - Nr. 3. - P. 188.
    20. ↑ XX amžius. - 1940. - Nr. 56.
    21. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 79, l. 39.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Algirdas Vilkas – autorius – 93% (+40-0=40 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 7% (+3-0=3 wiki spaudos ženklai).
    Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=MMRG_Literatų_būrelis&oldid=14127264"