MO muziejus
~
![]() |
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus – nuorodos, reklaminis stilius Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte. |
Mo muziejus (iki 2017 m. birželio veikęs kaip Modernaus meno centras (MMC)) – Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva 2009 m. įsteigta viešoji įstaiga. Nuo 2009 m. iki 2018 m. planuojamo atidarymo MO muziejus veikia kaip „muziejus be sienų“ – įgyvendina visuomenei ir Vilniaus miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus („Literatų gatvė“, „Vilniaus kalbančios skulptūros“, „Keliaujantis muziejus“), leidžia meno edukacijai skirtas knygas.
Būsimo muziejaus pagrindas – nuosekliai kaupiama Lietuvos modernaus ir šiuolikinio meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekcija. Šiuo metu joje yra beveik 4500 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pripažintų menininkų kūrinių.
MO muziejaus pastatas
Nauja kultūrinė erdvė Vilniaus centre svečių lauks 2018 rudenį. 2017 m. statybvietėje vykdyti kino teatro „Lietuva“ griovimo darbai, archeologiniai tyrinėjimai bei statybų darbai.
Muziejus įsikurs 3658 kv.m. ploto pastate. Pirmame MO muziejaus aukšte išsidėstys holas su universalios paskirties sale, knygų parduotuvė, kavinė, saugyklos. Antrame aukšte veiks mažoji parodų salė bei skaitykla, taip pat įsikurs administracinės patalpos. Pagrindinė ekspozicijų salė bus įrengta trečiame aukšte. Muziejaus svečiai galės lankytis atviroje stogo terasoje bei skvere.
Vilniaus širdyje iškilsiantį unikalios architektūros pastatą suprojektavo tarptautinė architektų įmonė „Studio Libeskind“ ir Lietuvos architektų komanda „Do architects“.
MO muziejaus statybos finansuojamos išskirtinai privačiomis filantropų V. ir D. Butkų lėšomis. Tai pirmas tokio masto kultūros mecenatystės projektas, įgyvendinamas Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.
MO muziejaus kolekcija
MO muziejaus kolekciją sudaro lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių menininkų-modernistų kūriniai, sukurti nuo „atšilimo“ laikotarpio (maždaug nuo 1960 m.) iki nepriklausomybės atgavimo bei nepriklausomoje Lietuvoje kuriančių šiuolaikinių Lietuvos menininkų darbai. Rinkinys yra nuolat papildomas, šiuo metu jį sudaro apie 4500 kūrinių.
Tapyba
Kolekcijos branduolį sudaro tapyba, apimanti apie 250 menininkų kūrybos pavyzdžius. Pradėta tarpukario modernizmą tęsusiais Antanu Gudaičiu, Leonu Katinu, Algirdu Petruliu ir 7-to dešimtmečio karta, socrealizmo doktrinoms priešpastačiusia spalvingą, ekspresyvią ir dekoratyvią tapybą – Jonu Švažu, Vincu Kisarausku, Vincentu Geču, Valentinu Antanavičiumi, Augustinu Savicku, Saule Kisarauskiene, Kazimiera Zimblyte, Aloyzu Stasiulevičiumi, Jonu Čeponiu, Leopoldu Surgailiu, Stasiu Jusioniu, Leonardu Tuleikiu.
Vėliau sekė 8-ajame dešimtmetyje neoekspresionizmą perėmusių ir savitai išvysčiusių Povilo Ričardo Vaitiekūno, Antano Martinaičio, Mikalojaus Šalkausko, Kęstučio Palioko, Algimanto Jono Kuro, Kosto Dereškevičiaus, Arvydo Šaltenio, Algimanto Švėgždos kūryba. Taip pat abstrakčią tapybą vysčiusių Lino Katino, Eugenijaus Antano Cukermano, Laimos Drazdauskaitės, Dalios Kasčiūnaitės, Rūtos Katiliūtės, Raimondo Martinėno kūriniai.
9 to dešimtmečio neoekspresionistų bangai atstovauja Alfonsas Vilpišauskas, Mindaugas Skudutis, Rimvidas Jankauskas-Kampas, Arūnas Vaitkūnas, Jonas Gasiūnas, Audronė Petrašiūnaitė, Vygantas Paukštė.
Paskutinių dviejų dešimtmečių kūrėjai MO kolekcijoje – ekspresyvus Alono Štelmano, Jovitos Aukštikalnytės realizmas, Patricijos Jurkšaitytės, Eglės Gineitytės neoromantizmas ir Pauliaus Juškos, Žygimanto Augustino neoakademizmas ir konceptualios realizmo variacijos Eglės Ridikaitės ir Agnės Jonkutės tapyboje.
Grafika ir fotografija
Rinkinį papildo to paties periodo nuo 1960 m. iki šiuų dienų panašios tendencijos grafika bei humanistinės Lietuvos fotografijos mokyklos aukso fondas: Antano Sutkaus, Aleksandro Macijausko, Romualdo Rakausko ir kitų fotografija. Taip pat posūkį link konceptualumo žyminčių vėlesnių kartų autorių Alfonso Budvyčio, Vytauto Balčyčio, Remigijaus Pačėsos, Artūro Valiaugos fotografijos.
Video menas
Video meno kolekcija apima dokumentalius kūrinius, sukurtus naudojantis socialinio tyrimo strategijomis (Artūras Raila, Robertas Antinis), ir individualias siurrealistines tikrovės interpretacijas (Jurga Barilaitė, Evaldas Jansas, Svajonė ir Paulius Stanikai).
Skulptūra
Pamažu formuojamas skulptūros fondas, kuriame jau yra tarp skulptūros ir objekto balansuojantys Petro Mazūro, Mindaugo Navako, Gedimino Akstino kūriniai.
Jaunosios kartos menininkai
Kolekciją papildo ir kritikų palankų įvertinimą pelniusių jaunosios kartos menininkų (Andriaus Zakarausko, Lino Jusionio, Adomo Danusevičiaus, Eglės Karpavičiūtės, Monikos Furmanavičiūtės ir kt.) kūryba.
MO kolekciją sudaryti padeda menotyrininkė prof. Raminta Jurėnaitė, remiamasi kitų menotyrininkų, meno kritikų rekomendacijomis. Kolekcijoje esantys darbai profesionaliai restauruojami ir iki muziejaus atidarymo saugojami saugyklose.
MO muziejus skiria daug dėmesio autorių kūrybos pristatymui ir viešinimui. Parengta 60 vaizdo interviu su menininkais, dalies kūrinių audiogidų įrašų. Visa MO muziejaus veiklą atspindinti informacija ir sukaupta 4500 kūrinių kolekcija pateikiama interneto svetainėje www.mmcentras.lt. [1]
MO muziejaus projektai
MO muziejus inicijuoja ir įgyvendina įvairius edukacinius, meno, kultūros pažinimo ir populiarinimo projektus su kuriais plačiau susipažinti galima MO muziejaus interneto svetainėje.
Literatų gatvė
Bendradarbiaujant su kuratore Egle Vertelkaite, pasitelkus daugiau nei 100 dailininkų Vilniaus senamiestyje įgyvendintas Literatų sienos projektas. Daugiau nei 200 Literatų gatvės sienoje instaliuotų plokštelių pristato plačią Lietuvos literatūros panoramą. Didelio turistų susidomėjimo sulaukęs projektas ir menininkų kūriniai išsamiai pristatomi MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės parengtoje knygoje „Literatų gatvė. Kultūrinis gidas“ (2014).
Vilniaus kalbančios skulptūros
MO muziejus išleido sostinę pažinti kviečiantį kultūrinį gidą apie Vilniaus skulptūras ir paminklus „Vilniaus skulptūrų kelias“ (2013 ir 2014 knyga išleista lietuvių ir anglų kalbomis, 2016 išleistas naujas, papildytas kultūrinis gidas). Šį sumanymą pratęsė 2015 m. pristatytas interaktyvus projektas viešosiose miesto erdvėse „Vilniaus kalbančios skulptūros“, kuriame „prakalbinta“ 15 sostinės skulptūrų. Vilnius tapo ketvirtu miestu, prisijungusiu prie tarptautiniame projekte dalyvaujančių pasaulio megapolių. Žymių Lietuvos rašytojų parengtus tekstus apie skulptūras įskaitė profesionalūs aktoriai.
Kultūros istorija
Nuo 2010 m. MO muziejus kuria ambicingą Kultūros istorijos projektą, aprėmpiantį dailės, fotografijos, scenografijos, literatūros, kino, muzikos ir kt. kultūros sričių modernėjimo istoriją Lietuvoje (nuo 1960 m. iki 2017 m.). Unikalus Lietuvos kultūros istorijos archyvas rengiamas bendradarbiaujant su žymiais Lietuvos menotyrininkais, kultūros ir architektūros, literatūros istorikais ir teoretikais. Kultūros istorijos projektas skirtas naudoti ne tik atskirų kultūros šakų tyrinėtojams, bet ir pedagogams, studentams, moksleiviams.
Meno laboratorija
2016 m. MO muziejus kartu su moderniosios biotechnologijos įmone „Thermo Fisher Scientific Baltics“ įgyvendino nestandartinį personalo valdymo projektą „Meno laboratorija“. Projekto metu dalyviai lankėsi menininkų dirbtuvėse, dalyvavo menotyrininkų rengtame workshop‘e, susipažino su MO muziejaus kolekcijos saugyklų specifika. 3 mėnesius trukusio bendradarbiavimo rezultatu tapo mokslininkų kuruojama paroda „Tiltai“. Parodos kuratoriais tapo 16 „Thermo Fisher Scientific Baltics“ darbuotojų iš skirtingų sferų – nuo mokslinių tyrimų, gamybos iki dirbančių administracijoje.
Keliaujantis muziejus
2017 m. MO muziejus komanda pasiryžo aplankyti kelias dešimtis Vilniaus mokyklų bei bendruomenių ir kartu su jomis nauju žvilgsniu pažvelgti į kūrybiškumą, meno edukaciją ir glaudų meno bei gyvenimo ryšį. Projekto „Keliaujantis muziejus“ metu MO komanda veda specialias pamokas bei susitikimus, kurių dalyviai turi galimybę netradiciškai susipažinti su Lietuvos kultūra.
Knygų leidyba
MO muziejus išleido 26 vaikams ir suaugusiesiems skirtus edukacinius meno leidinius, juos galima įsigyti elektroniniame MO muziejaus knygyne www.mmcentras.lt arba MO biure miesto centre – Literatų g. 8, Vilnius.
Knygos vaikams ir jaunimui
Bendradarbiaudamas su užsienio leidyklomis MO muziejus inicijavo vaikų, jaunimo meniniam ugdymui skirtų verstinių knygų leidybą:
Aleksandra Mizielinska ir Daniel Mizielinski „Namukas“ (2012); Ewa Solarz „Dizainas“ (2012); Sebastian Cichocki „Menas“ (2013); Angela Wenzel „13 paveikslų, kuriuos dera žinoti“ (2012); Bjørn Sortland ir Hilde Kramer „Ką mena širdis“ (2012), Bettina Schumann „13 menininkių, kurias dera žinoti“ (2015); Brad Finger, „13 modernių dailininkų, kuriuos dera žinoti“ (2014); Florian Heine, „13 didžiųjų meno išradimų, kuriuo dera žinoti“ (2014), Bjorn Sortland „Minutė tiesos“ (2015), Monika Krikštopaitytė „Kultūringa pelė Stasė“ (2016).
Meno albumai ir edukacinės meno knygos
MO išleido tris Lietuvos tapybos hitus pristatančius albumus bei kitas netradicines meno edukacijos knygas: Raminta Jurėnaitė „Kostas Dereškevičius. Tapyba“ (2012), pokalbių knygą su poetu, eseistu, vertėju, dailės kritiku Alfonsu Andriuškevičiumi „Pro A.A. prizmę. Alfonsas Andriuškevičius kalbasi su Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene“ (2013); Chris Rodrigues, Chris Garratt „Įvadas į modernizmą. Iliustruotas gidas“ (2013); Richard Appignanesi, Chris Garratt, Ziauddin Sardar, Patrick Curry „Įvadas į postmodernizmą. Iliustruotas gidas“ (2014); Raminta Jurėnaitė „Lietuvos tapyba 1960–2013“ (2014); Raminta Jurėnaitė „Arvydas Šalternis. Tapyba“ (2014), Will Gompertz „Ar tai menas?“ (2015).
Kultūriniai gidai
MO muziejaus knygos vilniečiams ir miesto svečiams taip pat padeda geriau pažinti Lietuvos sostinę: Milda Ivanauskienė „Literatų gatvė“ (2014), Jolanta Marciškauskytė – Jurašienė „Vilniaus skulptūrų kelias“ (2013 bei atnaujintas leidimas 2016).
Nuorodos
- MO muziejaus svetainė
- MO muziejaus „Facebook“ puslapis
- MO muziejaus „Instagram“ paskyra
- MO muziejaus „Youtube“ kanalas
Koordinatės:
- ↑ Raminta Jūrėnaitė, „Lietuvos tapyba. 1960–2013“.