Madam Moitessier

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Madam Moitessier, 1856 m.

Madam Moitessier“ (pranc. Madame Moitessier) - tai Marijos Klotildos Inèsos Moitessier (mergautinė pavardė de Foucauld) portretas. Dailininkas Žanas Ogiustas Dominikas Ingras . Paveikslas pradėtas 1844 m., o baigtas 1856 m. Portretas, kuriame vaizduojama sėdinti madam Moitessier, dabar eksponuojamas Nacionalinėje Londono galerijoje. Tuo pačiu pavadinimu yra žinomas ir kitas, šią moterį vaizduojantis, Ingro paveikslas, kuriama ji stovi. Jis eksponuojamas Nacionalinėje Vašingtono Meno galerijoje.

Subjektas

Stovinčios madam Moitessier portretas 1851 m., Nacionalinė Vašingtono Meno galerija

Marija Klotilda Inèsa de Foucauld (1821 - 1897) buvo miškų ir laivybos tinklo departamento valstybės tarnautojo dukra. 1842 m. ji ištekėjo už dukart vyresnio našlio, turtingo bankininko ir likerio pirklio Zigisberto Moitessier ir tokiu būdu tapo madam Moitessier. 1844 m. Zigisbertas pasiūlė tuo metu žymiam dailininkui Ingrui nutapyti jo žmonos portretą. Tačiau Ingras buvo įsitikinęs, kad portretistika yra pati žemiausia tapybos rūšis, o save laikė istorinių paveikslų tapytoju, todėl pasiūlymo atsisakė. Tačiau, kai po kurio laiko susitiko madam Moitessier, jis buvo pritrenktas jos junoniško grožio ir kaip mat sutiko tapyti portretą.

Du portretai

Dailininkas darbą pradėjo iš pradžių įkomponuodamas į paveikslą ir Moitessiersų dukterį Kateriną. Darbas tapant užsakymą vyko lėtai. Apie 1847 m. supratęs, kad mažoji Katerina šiame paveiksle netinka Ingras ją iš siužeto pašalino. 1849 m. keliems mėnesiams darbas sustojo, kadangi mirė dailininko žmona, o madam Moitessier taip pat iškilo tam tikrų kliučių pozuoti: ji laukėsi antrojo vaiko, be to, mirė jos tėvas. 1851 m. birželį moteris, kurią dailininkas vadino „la belle et bonne“ (liet. „graži ir gera“), priminė jam, kad paveikslas vis dar nebaigtas. Ingras ėmėsi tapyti naują paveikslą, kuriame madam Moitessier buvo vaizduojama stovinti. Šis portretas baigtas 1851 m. gruodį. Tada tapytojas grįžo prie ankstesnio paveikslo (sėdinčios madam Moitessier) ir jį galutinai užbaigė 1856 m.

Paveikslo siužėtą Ingrui įkvėpė senovės menas. Moters poza, kai sėdima viena ranka pasirėmus smakrą, yra įtakota Herkulaniume rastos freskos „Heraklis ir Telefas“, kurią Ingras greičiausiai matė lankydamasis Neapolyje 1814 m., arba buvo pažįstamas iš graviūrų. Tuo tarpu iš Renesanso dailininko Ticiano paveikslo „Damos portretas“, Ingras perėmė profilio atsispindėjimą veidrodyje. Šiems abiems madam Moitessier paveikslams priskiriama begalė eskizų. Paveiksle ant drobės, kuriame vaizduojama sėdinti madam Moitessier, pats Ingras nutapė tik moters figūrą, o fonas buvo nutapytas jo asistentų. Šiuo metu šis paveikslas eksponuojamas Musée Ingres, Montobane, pietų Prancūzijoje.

Literatūra

  • Ribeiro, Aileen (1999). Ingres in Fashion: Representations of Dress and Appearance in Ingres's Images of Women. New Haven and London: Yale University Press. ISBN 0-300-07927-3
  • Tinterow, Gary; Conisbee, Philip, et al. (1999). Portraits by Ingres: Image of an Epoch. New York: Harry N. Abrams, Inc. ISBN 0-300-08653-9
  • W. Beckett, 1000 arcydzieł, wyd. Arkady, 2001 ISBN 83-213-4218-3

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4490-0=4490 wiki spaudos ženklai).