Magdalena Avietėnaitė
| Magdalena Avietėnaitė | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1892 m. gruodžio 22 d. Brazavas, Kalvarijos valsčius |
| Mirė | † 1984 m. rugpjūčio 13 d. Putnamas, Konektikuto valstija |
|
| |
| Tėvas | Adomas Avietėnas |
| Motina | Magdalena Paulionytė |
|
| |
| Veikla | lietuvių žurnalistė, visuomenės veikėja, bibliotekininkė, JAV lietuvė
|
|
| |
| Alma mater | 1914 m. Ženevos universitetas |
|
| |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
Magdalena Avietėnaitė (1892 m. gruodžio 22 d. Brazavas, Kalvarijos valsčius – 1984 m. rugpjūčio 13 d. Putnamas, Konektikuto valstija) – lietuvių žurnalistė, visuomenės veikėja, bibliotekininkė, JAV lietuvė.
Gyvenimo kelias
1899 m. su šeima emigravo į JAV, apsigyveno Vorčesteryje. Baigusi Worcesterio mokyklą, išvyko į Šveicariją ir 1914 m. baigė Ženevos universitetą (literatūros mokslus). 1914–1920 m. redagavo savaitraštį „Amerikos lietuvis“.
Atsiliepdama į prezidento Antano Smetonos 1919 m. lapkričio 2 d. kreipimąsi į užsienio lietuvius, 1920 m. grįžo į Lietuvą. 1924-1926 m. Eltos, vėliau Spaudos ir informacijos departamento direktorė. 1937 m. buvo Paryžiaus pasaulinės parodos Lietuvos paviljonui rengti komiteto pirmininkė, 1939 m. Niujorko pasaulinės parodos generalinė komisarė.
Priklausė Lietuvos istorijos, XXVII knygos mėgėjų, Lietuvos kanklininkų draugijoms, turėjo sukaupusi turtingą biblioteką. 1933–1947 m. Lietuvos skaučių sąjungos užsienio dalies vedėja. Suorganizavo parodas Barselonoje, Lježe, Stokholme, Kopenhagoje, Geteborge, Čikagoje, Briuselyje ir kt. 1937 m. pasaulinėje Paryžiaus parodoje „Meno ir technikos vieta šiuolaikiniame pasaulyje“ – lietuvių paviljonui rengti komiteto pirmininkė, 1939 m. Niujorko pasaulinės parodos „Rytojaus pasaulis“ Lietuvos paviljono generalinė komisarė. Jos dėka eksponatų atranka buvo itin profesionali. Niujorko meras už nuopelnus miestui M. Avietėnaitei įteikė parodos medalį bei suteikė Niujorko miesto garbės pilietės vardą.[1]
Iki 1940 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. 1940 m. m. birželio 17 d., pradėjus dirbti marionetinei Justo Paleckio vyriausybei, kartu su kolege Elena Barščiauskaite išnešė iš Užsienio reikalų ministerijos slaptas bylas ir perdavė jas Lietuvos archyvo vedėjui kunigui Juozapui Stakauskui. Prisidėjo prie Lietuvos aukso atsargų JAV išsaugojimo. 1940–1944 m. dėstė anglų kalbą Vilniaus universitete, nuo 1941 m. Kauno universitete. Nacių okupacijos metais bendradarbiavo laikraštyje „Į laisvę“.
1944 m. vasaros viduryje, priartėjus karo frontui, pasitraukė iš Lietuvos. Iki 1947 m. glaudėsi karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, dirbo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, veikusio užsienyje, generaline sekretore.
1947 m., diplomato Petro Klimo žmonos pakviesta, apsistojo Paryžiuje, 1949 m. išvyko į JAV. Dirbo Detroito universiteto, Monhatanvilio Švč. Jėzaus Širdies koledžo bibliotekose. 1952 m. dėstė sociologijos mokslus Annhursto koledže, Konektikuto valstija. Buvo VLIK politinės komisijos narė, vertė į anglų kalbą visus šios organizacijos rengiamus dokumentus. Nuo 1953 m. dirbo bibliotekininke konsultante Manhattanville koledže (Manhattanville College of the Sacred Heart) Purchase, Niujorko valstija.
Išėjusi į pensiją, 1964 m. persikėlė į Putnamą, tvarkė vienuolyno Putname ir ALKA bibliotekas. Parašė istorinės tematikos knygų, vadovėlių.[2]
Priklausė Lietuvos skaučių sąjungai (1933-1947 m. šios sąjungos užsienio dalies vedėja), Lietuvos istorijos ir knygų mėgėjų draugijoms.
Parašė istorinės tematikos knygų, vadovėlių. Už nuopelnus Lietuvai pagerbta Lietuvos bei užsienio valstybių apdovanojimais, tarp jų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio, Prancūzijos garbės legiono IV laipsnio ordinais.[3][4]
Bibliografija
- Didēji Francijos revoliucija / parašē Madelainē Avietēnaitē. – Worcester [Mass.]: Spauda ir turtu „Amerikos lietuvio“, 1917. – 75 p.: iliustr.
- Istorijos žymiausių Europos tautų dalyvavusių senovēje ir didžioje Pasaulinēje karēje / parašė Madelainē Avietēnaitē. – Worcester, Mass., 1932. – 193 p.
Šaltiniai
- Magdalena Avietėnaitė. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. I tomas. A-M. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė vyr. mokslinė redaktorė Jonė Liandzbergienė, Vyr. moksliniai redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Apolonija Kuzmickienė, dr. Algis Matulevičius, Danutė Rimšienė, Jūratė Tamulaitienė, Birutė Žalalienė; moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Birutė Grabienė, Vilija Kneitienė, Onutė Pečiulienė, Jonas Varnauskas. Dalį I tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimus tikrino: Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Danguolė Baliukynienė, Aldutė Sidarkevičienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 1998. 716 psl. ISBN 5-420-01415-7 T. l: ISBN 5-420-01416-5Vaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 1t.pdfMagdalena Avietėnaitė
- ↑ Į Lietuvą grįžta „laikinai“ saugota tarpukario paroda, 2014-10-31
- ↑ Domas Šniukas. Magdalena Avietėnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 343 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Domas Šniukas. Magdalena Avietėnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 343 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Eltos vadovė Magdalena Avietėnaitė, 2014-10-27