Magindanao

Malajų salyno istorija
Priešistorė > Austroneziečių migracijos
Hinduizmo laikotarpis:
Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra
Madžapahitas
Islamo laikotarpis:
Melaka, Džohoras, Ačehas, Padžadžaranas, Mataramas, Brunėjus, Gova, Ternatas
Kolonijinis laikotarpis:
Ispanijos Rytų Indijos, Nyderlandų Rytų Indija, Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, Šiaurės Borneo
Nepriklausomybės laikotarpis:
Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras
Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Gova, Molukai, Filipinai

Magindanao sultonatas (malajų kalba: Kesultanan Maguindanao) – istorinė valstybė, egzistavusi Filipinų pietuose, Mindanao saloje 1205 m. - XIX a. Šioje valstybėje susiformavo magindanao tauta ir to paties pavadinimo kalba. Sultonatas valdė Mindanao salos vakarinę pusę nuo Zamboangos pusiasalio iki Sarangani, nors kartais jis valdė ir visą salą. Jo politinis ir kultūrinis centras buvo Kotobato miestas.

Istorija

Islamas į šalį buvo atneštas iš Džiohoro, žmogaus vadinamo Šarif Muhamed Kabungsuvan pačioje XII a. pabaigoje. Šis žmogus vedė vietos princesę ir įkūrė sultonatą apie 1205 m.

Ši valstybė klestėjo visuotinės Malajų salyno prekybos dėka. Nuo XVI a. pradėjus kolonizuoti ispanams, vietos sultonai kovojo su jais dėl savo nepriklausomybės. Vienas žymiausių sultonų buvo Muhamadas Dipatuanas Kudaratas, kuris laimėjo visus mūšius su ispanais, ir šie negalėjo įsigalėti šiose vietose.

Sultonato musulmonų pasipriešinimas ispanams tęsėsi per šimtmečius, ir yra aktualus iki dabar, virsdamas Filipinų musulmonų separatizmu.