Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Strypelio pavidalo magneto lauko linijos
Strypelio formos magnetas
Nuolatiniais magnetais arba magnetais vadinami ilgai neišsimagnetinantys kūnai. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – feromagnetikai. Tai, geležis, nikelis, kobaltas. Dėl elektronų sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetiniame lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas medžiagos gabalas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji ir t. t.
Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka elektros srovė, turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Paprasčiausias nuolatinis magnetas yra jau žinoma magnetinė rodyklė.
Įvairiavardžiai magnetų poliai vienas kitą traukia, o vienavardžiai stumia.
Vikiteka
Pirmos straipsnio versijos licencija |
|---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. balandžio 1 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Magnetas“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: SailorMoon, Qwarc, Audriusa, Idioma-bot, Pegasas. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai:
- Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+2871-28=2843 wiki spaudos ženklai).
