Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia | ||
---|---|---|
Religija | Krikščionys → Katalikai | |
Vyskupija | Vilniaus vyskupija | |
Dekanatas | Kalvarijų katalikų dekanatas | |
Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras | |
Pastatyta | 1865 m. | |
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė: | Vilniaus rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Maišiagalos seniūnija | |
Gyvenvietė: | Maišiagala | |
Adresas | Vilniaus g. 18 | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Maišiagalos miestelyje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, 1 km į pietvakarius nuo Vilniaus–Ukmergės greitkelio. Turi neorenesanso ir neogotikos bruožų. Pamaldos laikomos lenkų ir lietuvių kalbomis.
Istorija
1387 m. įkurta parapija, pastatyta medinė bažnyčia viena pirmųjų Lietuvoje. 1589 m. atstatyta. Rusijos kariuomenė 1655 m. apiplėšė ir sugriovė bažnyčią ir kleboniją.
1674 m. minima laikina bažnyčia. Vėliau atstatyta, išsilaikė iki 1760 m. Vėl atstatyta. Bažnyčiai priklausė 5 kaimai. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Ji 1798 m. sudegė, 12 vaikų mokytis rinkdavosi pas kleboną.
1862–1865 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Joje pamokslai sakyti ir giedota lenkiškai. XX a. pradžioje trečdalis parapijiečių dar kalbėjo lietuviškai. Į Maišiagalą 1904 m. paskirtas klebonas A. Petrulis pradėjo evangeliją skaityti ir kartą per mėnesį pamokslus sakyti lietuvių kalba. Jį puolė lenkų spauda. A. Petrulis 1907 m. už „litvomaniją“ iškeltas į Nalibokus.
Architektūra
Bažnyčia turi neorenesanso ir neogotikos bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside, dviem bokšteliais. Vienanavė. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
|