Maladečina
Maladečina brus. Маладзечна, rus. Молодечно | |
---|---|
Miesto rotušė ir Lenino paminklas | |
Koordinatės:
| |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė: | Baltarusija |
Sritis: | Minsko sritis |
Rajonas: | Maladečinos rajonas |
Gyventojų: | (2008 m.) |
Pašto kodas: | 222301, 222303, 222304, 222306, 222307, 222310 |
Vikiteka: | MaladečinaVikiteka |
Maladèčina (arba Molodèčnas) – miestas Baltarusijoje, Ušos upės slėnyje, prie senojo kelio Vilnius–Minskas, Minsko sritis, Maladečinos rajono centras. 98 500 gyv. (2008 m.).
Geležinkelio mazgas. Metalo apdirbimo, maisto, lengvoji pramonė.
Istorija
Maladečina pirmą kartą minima 1388 m. kunigaikščio Dmitrijaus Algirdaičio priesaikos laiške Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Maladečiną valdė įvairios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminės, tarp jų Mstislaviškiai, Oginskiai, Radvilos, Sanguškos, Sapiegos, Tiškevičiai, Zaslavskiai ir kiti. 1413 m. priskirta Vilniaus vaivadijai. XV a. prie Maladčankos ir Ušos upių santakos pastatyta pilis. 1567 m. čia vyko Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės atstovų derybos dėl unijos sudarymo. XVII a. – XVIII a. Maladečina nukentėjo per Abiejų Tautų Respublikos karus su Rusija ir Švedija. 1738 m. Oginskių rūpesčiu čia pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia. 1757 m. miestas gavo prekybinių privilegijų. 1793 m. kraštą užgrobė Rusijos imperija. 1809–1864 m. čia veikė 5 klasių mokykla, 1864 m. įsteigta mokytojų seminarija, kuri veikė iki 1920 m. ir buvo svarbiausia Maladečinos švietimo įstaiga. 1873 m. pro Maladečiną nutiestas geležinkelis Liepoja-Romnai pagyvino miesto ekonominį gyvenimą. XIX a. pabaigoje įkurtos kelios vietinių žaliavų perdirbimo įmonės.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Maladečinoje buvo apsistoję lietuvių karo pabėgėlių. 1917 m. vasario – 1918 m. sausio mėn. miestas buvo okupuotas Vokietijos kariuomenės, 1920–1939 valdė Lenkija. 1939 m. užimta TSRS ir perduota Baltarusijos TSR, 1941–1944 m. liepos 17 d. vėl užimta Vokietijos kariuomenės. Nacių okupacijos metu šalia miesto buvo įkurta koncentracijos stovykla.
1929 m. gavo miesto teises, jos antrą kartą patvirtintos 1940 m. 1940–1941 m. Maladečinoje veikė pedagoginė mokykla, 1944–1955 m. pedagoginis institutas. 1944–1960 m. srities centras.[1]
Ekonomika
Geležinkeliai veda į Vilnių, Lydą, Polocką, geležinkelis ir plentas į Minską. Yra oro uostas. Išvystyta metalurgija, mašinų (staklių), muzikos instrumentų, radijo imtuvų gamyba, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, baldų, tekstilės, siuvimo, maisto (pieno, mėsos, konditerijos gaminių, vaisių konservų) pramonė.
Kultūra
Yra Kraštotyros muziejus, Dramos, lėlių teatrai. Dievo Motinos Globėjos cerkvė, pastatyta 1867–1871 m.
Sportas
- FK Molodečno (futbolas)
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1623 m. ir 2009 m. | |||||||
1623 m. | 1850 m. | 1897 m.sur. | 1921 m. | 1939 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
1 000 | 1 330 | 2 393 | 1 997 | 6 600 | 26 300 | ||
1970 m.sur. | 1991 m. | 2004 m. | 2006 m. | 2008 m. | 2009 m. | ||
50 000 | 93 500 | 98 384 | 98 514 | 98 415 | 97 600 | ||
|
Šaltiniai
- ↑ Maladečina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 118 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.