Maloniškiai
Maloniškiai | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
Maloniškių kryžius | ||||||
Koordinatės: | ||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||
Respublika: | Lietuva | |||||
Apskritis: | Klaipėdos apskritis | |||||
Savivaldybė: | Kretingos rajono savivaldybė | |||||
Seniūnija: | Darbėnų seniūnija | |||||
Gyventojų: | 0 (2021 m.) | |||||
|
Maloniškiai – kaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 6 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie kelio Darbėnai–Skuodas.
Geografija
Per kaimą teka Narštupis, o į vakarus ir šiaurės vakarus – Kulšės upelis.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Sūdėnai – 3,4 km Žyneliai – 1,5 km |
Benaičiai – 2 km | Kiaupiškės – 2,5 km | |||||||||
Laukžemė – 4,5 km |
|
Nausėdai – 1,4 km | |||||||||
Ilginiai – 3 km DARBĖNAI – 6 km |
Auksūdys – 1,5 km | Ežkepiai – 1,4 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Maloniškiai TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
XVII–XVIII a. Auksūdžio žemių šiaurės vakarinėje dalyje susiformavo Maloniškių vienkiemis, kuriame 1780 m. buvo 2 sodybos.[4] Po baudžiavos panaikinimo įsteigus luominę valstiečių savivaldą, nuo 1861 m. Maloniškiai priklausė Nausėdų kaimo bendruomenei,[5] o apie 1915–1919 m. tapo savarankišku kaimu, kuriame 1923 m. buvo 6 ūkiai.[6]
1949 m. į Krasnojarsko kraštą buvo ištremta 8 asmenų Prano Petreikio (mirė tremtyje) šeima ir Juozas Jurgutis su 2 seserimis.[7] P. Petreikio sodybos tvartus Darbėnų valsčiaus tarybos vykdomasis komitetas nusprendė nugriauti ir pervežti Darbėnų gaisrinės statybai.
Likę ūkininkai su šeimomis buvo priversti įstoti į Liudo Giros kolūkį, kuris vėliau prijungtas prie Darbėnų kolūkio.
Po melioracijos kaime beliko pora sodybų, kurios buvo priskirtos Auksūdžiui, o Maloniškiai 1986 m. Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo nutarimu išbraukti iš gyvenamųjų vietovių apskaitinių duomenų.[8]
Kaimo pavadinimą susigrąžino XX a. pabaigoje tėviškėje įsikūręs ūkininkas Juozas Gadeikis, kuris su žmona per 2001 m. surašymą buvo vieninteliai Maloniškių gyventojai. Likusi kaimo dalis su 2 sodybomis oficialiai tebepriklauso Auksūdžiui.[9]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1861–1915 m. | Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
1915–1918 m. | Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis |
1919–1940 m. | Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
1940–1941 m. | Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR |
1941–1944 m. | Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis |
1944–1950 m. | Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR |
1950–1953 m. | Nausėdų apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis |
1954–1986 m. | Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas |
1995– | Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | ||||||
1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
34 | 37 | 33 | 18 | 1 | ||
1986 m. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
0 | 2 | 2 | 0 | - | ||
|
Kultūros paveldas
- Kaimo žemių pietvakariniame pakraštyje, Ramoniškių miške stūkso mitologinis Velnio akmuo, kuris oficialiai priskiriamas Auksūdžiui.
- Liaudies buities muziejuje eksponuojami 1970–1971 m. iš Maloniškių perkelti 1858–1865 m. statyti pasiturinčio žemaičio troba ir klėtis.[10]
- Ties kelio į Maloniškius ir kelio Darbėnai–Skuodas kryžkele stovi kryžius kaimui atminti (meistras Tomas Mockus, Auksūdys, apie 1993 m.).
Šaltiniai
- ↑ Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
- ↑ Maloniškiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Maloniškiai loadmap.net
- ↑ Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. - F. 11–43. - L. 42, žemėl. VI
- ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ въ 1870 году (išrašas) // Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 16, b. 5. - P. 78
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 111
- ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, p. 438, 451
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume // Švyturys (Kretinga) - 1986, vasario 1. - P. 1
- ↑ Irena Šeškevičienė. Atgavęs tėvų žemę, susigrąžino ir kaimo pavadinimą // Pajūrio naujienos - 2008 sausio 18
- ↑ Jurgis Bomblauskas, Ilona Burinskaitė, Gražina Žumbakienė. Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra. - Vilnius, 2008. - P. 17, 25
Gyvenamieji pastatai
- Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai // Švyturys (Kretinga) – 1992, rugpjūčio 19
- Danutė Paulikienė. Darbėnų apylinkės architektūriniai, archeologiniai ir gamtos paminklai. - Darbėnai, 2007. - L. 71