Maloniškiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Maloniškiai
Maloniskiai kryzius 20080617.jpg
Maloniškių kryžius

Maloniškiai
Koordinatės:56°04′19″N 21°16′30″E / 56.072°N 21.275°E / 56.072; 21.275 (Maloniškiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija: Darbėnų seniūnija
Gyventojų: 0 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Malóniškiai

Maloniškiai – kaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 6 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie kelio Darbėnai–Skuodas.

Geografija

Per kaimą teka Narštupis, o į vakarus ir šiaurės vakarus – Kulšės upelis.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Sūdėnai – 3,4 km
Žyneliai – 1,5 km
Benaičiai – 2 km Kiaupiškės – 2,5 km Blank-50px.png
Laukžemė – 4,5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Nausėdai – 1,4 km
Ilginiai – 3 km
DARBĖNAI – 6 km
Auksūdys – 1,5 km Ežkepiai – 1,4 km


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Maloniškiai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Maloniškiai TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

XVIIXVIII a. Auksūdžio žemių šiaurės vakarinėje dalyje susiformavo Maloniškių vienkiemis, kuriame 1780 m. buvo 2 sodybos.[4] Po baudžiavos panaikinimo įsteigus luominę valstiečių savivaldą, nuo 1861 m. Maloniškiai priklausė Nausėdų kaimo bendruomenei,[5] o apie 19151919 m. tapo savarankišku kaimu, kuriame 1923 m. buvo 6 ūkiai.[6]

1949 m. į Krasnojarsko kraštą buvo ištremta 8 asmenų Prano Petreikio (mirė tremtyje) šeima ir Juozas Jurgutis su 2 seserimis.[7] P. Petreikio sodybos tvartus Darbėnų valsčiaus tarybos vykdomasis komitetas nusprendė nugriauti ir pervežti Darbėnų gaisrinės statybai.

Likę ūkininkai su šeimomis buvo priversti įstoti į Liudo Giros kolūkį, kuris vėliau prijungtas prie Darbėnų kolūkio.

Po melioracijos kaime beliko pora sodybų, kurios buvo priskirtos Auksūdžiui, o Maloniškiai 1986 m. Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo nutarimu išbraukti iš gyvenamųjų vietovių apskaitinių duomenų.[8]

Kaimo pavadinimą susigrąžino XX a. pabaigoje tėviškėje įsikūręs ūkininkas Juozas Gadeikis, kuris su žmona per 2001 m. surašymą buvo vieninteliai Maloniškių gyventojai. Likusi kaimo dalis su 2 sodybomis oficialiai tebepriklauso Auksūdžiui.[9]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915–1918 m. Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
19191940 m. Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m. Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1941–1944 m. Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
1944–1950 m. Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1950–1953 m. Nausėdų apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19541986 m. Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
1995 Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur.
34 37 33 18 1
1986 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m. -
0 2 2 0 -

Kultūros paveldas

Šaltiniai

  1. Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
  2. Maloniškiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  3. Maloniškiai loadmap.net
  4. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. - F. 11–43. - L. 42, žemėl. VI
  5. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ въ 1870 году (išrašas) // Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 16, b. 5. - P. 78
  6. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 111
  7. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, p. 438, 451
  8. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume // Švyturys (Kretinga) - 1986, vasario 1. - P. 1
  9. Irena Šeškevičienė. Atgavęs tėvų žemę, susigrąžino ir kaimo pavadinimą // Pajūrio naujienos - 2008 sausio 18
  10. Jurgis Bomblauskas, Ilona Burinskaitė, Gražina Žumbakienė. Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra. - Vilnius, 2008. - P. 17, 25
    Gyvenamieji pastatai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 106% (+5949-311=5638 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 1% (+42-0=42 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+18-60=-42 wiki spaudos ženklai).