Marcinkonys

Marcinkonys
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Geležinkelio stotis
Marcinkonys
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Alytaus apskritis
Savivaldybė:	Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija:	Marcinkonių seniūnija
Gyventojų:	640 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) Vardininkas: Marcinkónys Kilmininkas: Marcinkonių̃ Naudininkas: Marcinkonìms Galininkas: Marcinkónis Įnagininkas: Marcinkonimìs Vietininkas: Marcinkonysè
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	MarcinkonysVikiteka

Marcinkonys – kaimas Varėnos rajono savivaldybės pietuose, 21 km į pietvakarius nuo Varėnos, prie geležinkelio Vilnius–Gardinas. Seniūnijos centras, seniūnaitija. Tai vienas didžiausių pagal užimamą plotą kaimas Lietuvoje (143 ha).

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Medinė Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia, pastatyta 1880 m.

Kapinės: Hitlerizmo aukų kapinės. Lietuvos partizanų kapinės

Dzūkijos nacionalinio parko administracija ir informacinis centras (nuomoja dviračius, baidares), parko muziejus, Čepkelių gamtinio rezervato administracija (su rezervato gamtos ekspozicija-muziejumi). Auga Marcinkonių pušis

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Buvusi Marcinkonių pagrindinė mokykla

Marcinkonių biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-65027)

Ambulatorija

Vaistinė

Girininkija Kaime susibūrusi humoro grupelė „Spanguolė“, etnografinis ansamblis, R. Sakalienės kaimo turizmo sodyba.

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

* Etnografinis muziejus (etnokultūrinio ir gamtosauginio švietimo centras), įkurtas 1994 m. Čepkelių valstybinio rezervato gamtos muziejus, įkurtas 1996 m. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus filialas

Kultūros namai

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

ŪKIS

Svečių namai „Ėglis“

Geografija

Marcinkonių geležinkelio stotis

Kaimas įsikūręs šalia Duobupio ir Grūdos upių, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Jis apsuptas didelių miškų – tai vienas gyventojų verslo šaltinių. Drevėtos pušys – gamtos paminklai. Geležinkeliu susisiekia su Gardinu, Varėna bei Vilniumi, asfaltuotais keliais – su Druskininkais, Merkine ir Varėna, yra geležinkelio stotis. Kaimo apylinkėse yra žemyninės kopos, Girinio sveikatingumo takas (3,6 km), už 4 km į pietus – pažintinis takas po Čepkelių raistą. Auga drevėtoji Marcinkonių pušis.

Geležinkelio ruožas

Darželiai Marcinkonys Zervynos

Aplinkinės gyvenvietės
	MERKINĖ – 22 km Puvočiai – 9 km Kašetos – 6 km		VARĖNA – 21 km Mančiagirė – 9 km
			Lynežeris - 11 km
	Margionys – 11 km

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Marcinkonys OpenStreetMap žemėlapyje

Marcinkonys TSRS topografiniame žemėlapyje.

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

Istorija

1637 m. minima miško žvalgų gyvenvietė. 1770 m. čia kaip Merkinės filija pastatyta pirmoji Marcinkonių bažnyčia. 1777 m. įkurta parapija, ji veikė trumpai, atkurta 1921 m. Kaimas pradėjo augti XIX a. 2-ojoje pusėje, kai pro jį buvo nutiestas geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva ir pastatyta geležinkelio stotis, aplink Marcinkonių stotį išsiplėtė gyvenvietė, kuri XX a. 2-ojoje pusėje susijungė su kaimu. Dirbamos žemės buvo mažai, gyventojai vertėsi miško darbais, amatais, nuo XIX a. pabaigos rinko grybus ir spanguoles; surinktos gėrybės traukiniais buvo išvežamos ir į Sankt Peterburgą bei Varšuvą, dėl to Marcinkonyse apsigyveno žydų – prekybos tarpininkų.

1912 m. įsteigta grybų džiovinimo įmonėlė. Nuo 1896 m. čia buvo platinama draudžiamoji spauda lietuvių kalba, dirbo daraktoriai. 1911 m. įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Per I pasaulinį karą 1915 m. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu medienai išvežti nuo Marcinkonių iki Katros upės nutiestas siaurasis geležinkelis, kuris veikė iki XX a. vidurio.

Po I pasaulinio karo pateko Lenkijos valdžion, kuriai priklausė 1920–1939 m. Gyventojai buvo persekiojami už lietuvybės puoselėjimą ir gynimą, neapsieita ir be aukų – Lenkijos pasienio kariuomenė ir policija 1920 m. nukankino kun. P. Raštutį, 1923 m. – dar 2 gyventojus. Labiausiai marcinkoniškius išgarsino lietuviški kryžiai (kaip valstybės herbe), kuriuos lietuviai statė, o lenkai viešai (kartais ir slapčia) griovė ir naikino. Toks kryžius buvo pastatytas Marcinkonyse 1933 m. pabaigoje. Policijos komendantas įsakė jį nugriauti, bet neatsirado žmonių, kurie padarytų tai net už lenkų siūlomus pinigus. Todėl kryžius sunaikintas tik pasamdžius darbininkus iš kitur. Po šio incidento kilo dideli neramumai, iškelta byla net pasiekė Lenkijos seimą. Veikė 2 (lenkų ir lietuvių) kooperatyvai.

1939–1940 m. kaimas buvo Baltarusijos TSR sudėtyje, 1940 m. rugpjūčio 3 d. atiteko Lietuvos TSR. 1941 m. rugsėjo mėn. nacių okupacinės valdžios įsakymu Marcinkonių miške netoli kaimo nužudyta apie 600 Marcinkonių ir Varėnos žydų. 1943 m. įkurtas getas. Po karo Marcinkonių apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Merkio rinktinės Marcinkonių batalionas; 1946 m. per jo kovotojų pasalą žuvo 3 Marcinkonių NKVD įgulos kareiviai ir 1 stribas. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 103 Marcinkonių gyventojus.

1957 m. įkurtas Marcinkonių miškų ūkis, priklausęs Varėnos miškų ūkio gamybiniam susivienijimui, iki 1990 m. – Marcinkonių miškų ūkio centras. 1971 m. susikūrė Marcinkonių etnografinis ansamblis. 1991 m. įsteigus Dzūkijos nacionalini parką Marcinkonyse įsikūrė jo direkcija. Nuo XX a. pabaigos vėl suklestėjo miško gėrybių verslas. XXI a. pradžioje pradėta plėtoti kaimo turizmą.

2004 m. patvirtintas Marcinkonių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919 m.	Marcinkonių valsčiaus centras	Alytaus apskritis
1925–1940 m.		Gardino apskritis
1940–1946 m.		Alytaus apskritis
1946–1950 m.		Varėnos apskritis
1950–1955 m.	Marcinkonių apylinkės centras	Druskininkų rajonas
1955–1995 m.		Varėnos rajonas
1995–	Marcinkonių seniūnijos centras	Varėnos rajono savivaldybė

Marcinkonių muziejaus eksponatai

Gyventojai

1838 m. Marcinkonyse buvo 37 kiemai.

Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2011 m.
1861 m.	1897 m.sur.	1905 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.
389	988	894	1 223	1 111	1 080
1980 m.	1986 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	-
975	858	835	765	640	-
Demografinės raidos histograma 250 500 750 1 000 1 250 1 500 1861 1897 1905 1959 1970 1979 1980 1986 1989 2001 2011

Žymūs žmonės

Kaime gimė:

• Vaclovas Čiočys, matematikas, fizinių mokslų daktaras.
• Virgis Pugačiauskas, istorijos mokslų daktaras.

Patarlės

1. Tarnystę pas poną kitam girk, pats sau neskirk
2. Tau, dukrele, kalbu, tu, martele, suprask
3. Šuva maknotas ir žmogus bagotas, tai abiem gerai

Galerija

• 

  Medinė lentelė ant etnografinio muziejaus

• 

  Šiaudiniai sodai muziejuje

• 

  Muziejaus eksponatai

• 

  Muziejaus eksponatai

Šaltiniai

• Marcinkonys. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 282 psl.
• Marcinkonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 253 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
• Marcinkonys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 691 psl.
• Marcinkonys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių. - 238 psl.
• Marcinkonys. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 345 psl.
• Apie Marcinkonis carinėje Rusijoje
• Bendruomenės tinklalapis