Marcinkonys
| Marcinkonys | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
 Geležinkelio stotis | ||||||||||||||||
  Marcinkonys | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Alytaus apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Varėnos rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Marcinkonių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 640 (2011 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
MarcinkonysVikiteka | |||||||||||||||
Marcinkonys – kaimas Varėnos rajono savivaldybės pietuose, 21 km į pietvakarius nuo Varėnos, prie geležinkelio Vilnius–Gardinas. Seniūnijos centras, seniūnaitija. Tai vienas didžiausių pagal užimamą plotą kaimas Lietuvoje (143 ha).
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Medinė Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia, pastatyta 1880 m.
|
 Kapinės:
|
 Dzūkijos nacionalinio parko administracija ir informacinis centras (nuomoja dviračius, baidares), parko muziejus, Čepkelių gamtinio rezervato administracija (su rezervato gamtos ekspozicija-muziejumi). Auga Marcinkonių pušis
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Buvusi Marcinkonių pagrindinė mokykla
|
.svg){kind=small} Marcinkonių biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-65027)
|
 Ambulatorija
|
 Vaistinė
|
Girininkija
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
 * Etnografinis muziejus (etnokultūrinio ir gamtosauginio švietimo centras), įkurtas 1994 m.
|
| Kultūros namai |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
| ŪKIS |
|
Svečių namai „Ėglis“ |
Turinys
Geografija[taisyti]
Kaimas įsikūręs šalia Duobupio ir Grūdos upių, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Jis apsuptas didelių miškų – tai vienas gyventojų verslo šaltinių. Drevėtos pušys – gamtos paminklai. Geležinkeliu susisiekia su Gardinu, Varėna bei Vilniumi, asfaltuotais keliais – su Druskininkais, Merkine ir Varėna, yra geležinkelio stotis. Kaimo apylinkėse yra žemyninės kopos, Girinio sveikatingumo takas (3,6 km), už 4 km į pietus – pažintinis takas po Čepkelių raistą. Auga drevėtoji Marcinkonių pušis.
Aplinkinės gyvenvietės[taisyti] | |||||||||||
|
MERKINĖ – 22 km Puvočiai – 9 km Kašetos – 6 km |
VARĖNA – 21 km Mančiagirė – 9 km |
| ||||||||
|
Lynežeris - 11 km | ||||||||||
| Margionys – 11 km | |||||||||||
|
| Marcinkonys TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
Istorija[taisyti]
1637 m. minima miško žvalgų gyvenvietė. 1770 m. čia kaip Merkinės filija pastatyta pirmoji Marcinkonių bažnyčia. 1777 m. įkurta parapija, ji veikė trumpai, atkurta 1921 m. Kaimas pradėjo augti XIX a. 2-ojoje pusėje, kai pro jį buvo nutiestas geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva ir pastatyta geležinkelio stotis, aplink Marcinkonių stotį išsiplėtė gyvenvietė, kuri XX a. 2-ojoje pusėje susijungė su kaimu. Dirbamos žemės buvo mažai, gyventojai vertėsi miško darbais, amatais, nuo XIX a. pabaigos rinko grybus ir spanguoles; surinktos gėrybės traukiniais buvo išvežamos ir į Sankt Peterburgą bei Varšuvą, dėl to Marcinkonyse apsigyveno žydų – prekybos tarpininkų.
1912 m. įsteigta grybų džiovinimo įmonėlė. Nuo 1896 m. čia buvo platinama draudžiamoji spauda lietuvių kalba, dirbo daraktoriai. 1911 m. įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Per I pasaulinį karą 1915 m. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu medienai išvežti nuo Marcinkonių iki Katros upės nutiestas siaurasis geležinkelis, kuris veikė iki XX a. vidurio.
Po I pasaulinio karo pateko Lenkijos valdžion, kuriai priklausė 1920–1939 m. Gyventojai buvo persekiojami už lietuvybės puoselėjimą ir gynimą, neapsieita ir be aukų – Lenkijos pasienio kariuomenė ir policija 1920 m. nukankino kun. P. Raštutį, 1923 m. – dar 2 gyventojus. Labiausiai marcinkoniškius išgarsino lietuviški kryžiai (kaip valstybės herbe), kuriuos lietuviai statė, o lenkai viešai (kartais ir slapčia) griovė ir naikino. Toks kryžius buvo pastatytas Marcinkonyse 1933 m. pabaigoje. Policijos komendantas įsakė jį nugriauti, bet neatsirado žmonių, kurie padarytų tai net už lenkų siūlomus pinigus. Todėl kryžius sunaikintas tik pasamdžius darbininkus iš kitur. Po šio incidento kilo dideli neramumai, iškelta byla net pasiekė Lenkijos seimą. Veikė 2 (lenkų ir lietuvių) kooperatyvai.
1939–1940 m. kaimas buvo Baltarusijos TSR sudėtyje, 1940 m. rugpjūčio 3 d. atiteko Lietuvos TSR. 1941 m. rugsėjo mėn. nacių okupacinės valdžios įsakymu Marcinkonių miške netoli kaimo nužudyta apie 600 Marcinkonių ir Varėnos žydų. 1943 m. įkurtas getas. Po II pasaulinio karo Marcinkonių apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Merkio rinktinės Marcinkonių batalionas; 1946 m. per jo kovotojų pasalą žuvo 3 Marcinkonių NKVD įgulos kareiviai ir 1 stribas. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 103 Marcinkonių gyventojus.
1957 m. įkurtas Marcinkonių miškų ūkis, priklausęs Varėnos miškų ūkio gamybiniam susivienijimui, iki 1990 m. – Marcinkonių miškų ūkio centras. 1971 m. susikūrė Marcinkonių etnografinis ansamblis. 1991 m. įsteigus Dzūkijos nacionalini parką Marcinkonyse įsikūrė jo direkcija. Nuo XX a. pabaigos vėl suklestėjo miško gėrybių verslas. XXI a. pradžioje pradėta plėtoti kaimo turizmą.
2004 m. patvirtintas Marcinkonių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1919 m. | Marcinkonių valsčiaus centras | Alytaus apskritis |
| 1925–1940 m. | Gardino apskritis | |
| 1940–1946 m. | Alytaus apskritis | |
| 1946–1950 m. | Varėnos apskritis | |
| 1950–1955 m. | Marcinkonių apylinkės centras | Druskininkų rajonas |
| 1955–1995 m. | Varėnos rajonas | |
| 1995– | Marcinkonių seniūnijos centras | Varėnos rajono savivaldybė |
Gyventojai[taisyti]
1838 m. Marcinkonyse buvo 37 kiemai.
 | ||||||
| 1861 m. | 1897 m.sur. | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 389 | 988 | 1 223 | 1 111 | 1 080 | ||
| 1980 m.[6] | 1986 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | ||
| 975 | 858 | 835 | 765 | 790 | ||
| 2011 m.sur. | - | - | - | - | ||
| 640 | - | - | - | - | ||
| ||||||
Žymūs žmonės[taisyti]
Kaime gimė:
- Vaclovas Čiočys, matematikas, fizinių mokslų daktaras.
- Virgis Pugačiauskas, istorijos mokslų daktaras.
Patarlės[taisyti]
{{#ask:Patarlė::+Tipas::Lietuvių liaudies patarlėsVieta::Marcinkonys |?Patarlė |?Šaltinis#- |?Metai |?Vieta#- |?Reikšmė |?#- |sort=Pradžia |format=ul |headers=hide |mainlabel=- |link=all |template=Patarlės/show |outrotemplate=Patarlės/outro |userparam=|tipas=patarlės|beŠbl=000; |columns=1 |offset= |limit=100 }}{{#set:Įtraukta tautosaka=Lietuvių liaudies patarlės}}
Galerija[taisyti]
Medinė lentelė ant etnografinio muziejaus
Šiaudiniai sodai muziejuje
Muziejaus eksponatai
Muziejaus eksponatai
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Marcinkonys. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Marcinkonys SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Marcinkonys loadmap.net
- ↑ Marcinkonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 509 psl.
- ↑ Marcinkonys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių. - 238 psl.
- Marcinkonys. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 282 psl.
- Marcinkonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 253 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Marcinkonys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 691 psl.
- Marcinkonys. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 345 psl.
- Apie Marcinkonis carinėje Rusijoje (rus.)
- Bendruomenės tinklalapis
| ||||||||||||||
