Marka
Kitos reikšmės – Marka (reikšmės).
Marka (frankų kalba marka 'pasienis') - Karolio Didžiojo įkurtos imperijos pasienio provincija, teritorija, kuri labai svarbi kariniu požiūriu, kadangi jai tenka kariauti su karingais kaimynais, atremti jų smūgius. Markos turėdavo daug įtvirtinimų ir karinių pajėgų. Markos paprastai būdavo didesnės už analogiškas valdas karalystės gilumoje. Jas valdę markgrafai turėdavo daugiau valdžios negu grafai, valdę panašias vidines valdas.
Karolingų dinastijos laikais ši sąvoka paplito Europoje. Markomis ėmė vadinti panašias teritorijas, net jei jos niekada nebuvo Karolingų valstybės marka. Tokias netikras markas valdantys aristokratai dažnai buvo vadinami markizais.
Marka skirasi nuo buferinės zonos, nes buferinė zona paprastai būna neutrali, demilitarizuota, o tuo tarpu marka būna labai įtvirtinta ir priklausoma nuo pagrindinės valstybės.
Etimologija
Frankų žodis marka kilęs iš protogermaniško marko, o šis - iš proindoeuropietiškos šaknies *mereg- 'kraštas, pakraštys, riba'. Iš šios šaknies kilę žodžiai: armėn. marz 'pasienis, kraštas', lot. margo 'pakraštys, riba', sen. air. mruig 'pasienio kraštas', pers. marz 'pasienis, kraštas', normanų mörk 'pasienio kraštas, miškas' ir net angl. mark 'žymė, ženklas'. Atrodo, kad sen. angl. mark reiškė 'pasienis, riba; sienos ženklas', o vėliau ėmė reikšti 'bet koks ženklas'. Anglų kalboje marka vadinama march, ir šis žodis yra skolinys iš pranc. marche, o šis - kilęs iš frankų kalbos žodžio marka.
Rytinės markos
Ypač daug markų Europoje X a. buvo pristeigta rytinėje Frankų karalystės dalyje, ten, kur dabar yra Vokietijos rytinė dalis (Meklenburgas, Brandenburgas, Saksonija, Tiuringija), Austrija. Visos jos atsirado užkariavus vietines germanų ir slavų gentis.
X a. atsirado didelės markos, tokios kaip Bilungo marka šiaurėje bei Gero marka į pietus nuo jos. Gero markai suskilus susiformavo daug naujų markų, tokių kaip Merseburgo marka, Meiseno marka, Lužicos marka, Ceico marka, Šiaurės marka.
Austrija atsirado iš markos, kuri vadinta Rytų marka (Ostmark).
Ispanų marka ir Katalonija
Karolio Didžiojo sūnus Liudvikas (Louis) 801 m. iš maurų emyro atkariavo Barseloną ir įkūrė valdą, kuri tapo Ispanų marka (Marca Hispanica). Marką valdė Barselonos markgrafas, kuriam buvo pavaldžios mažesnės teritorijos (pilis ir aplinkinė teritorija, kiek per dieną apjoji arkliu), valdomos kaštelionų (lot. castellan), kurie buvo Barselonos markgrafo vasalai. Ispanų marka buvo nusėta kaštelionijomis. Visas kraštas vėliau buvo pavadintas Catalunya (Katalonija). IX a. Ispanų markoje atsirado Cerdanya, Girona ir Urgell grafystės, kurias kaip apanažą suteikdavo Barselonas markgrafai.
897 m. Barselonos markgrafystė buvo paskelbta paveldima (nuo 802 m. markgrafai buvo skiriami). 985 m. markgrafas Borelas II (Borrell II) paskelbė esąs nepriklausomas markgrafas.
Danų marka
Šiuolaikinės Danijos pavadinimas (dan. Danmark; angl. Denmark) rodo, kad Danija kažkada buvo marka (Danų marka).
| ||||||