Martynaičių piliakalnis


Martynaičių piliakalnis
Kiti pavadinimai	Martynaičių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, Pilalė, Pilies kalnas

Piliakalnis su gyvenviete iš pietryčių pusės
Lokalizacija

Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė:	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija:	Kartenos seniūnija
Gyvenvietė:	Martynaičiai

Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m	25
Aikštelės apimtis, m	40×60 m
Priešpilis	gyvenvietė
Naudojimo laikotarpis	I tūkstm. – XIII a.
Žvalgymo metai	1966 m., 1982 m., 1992 m.
Tyrimo metai	1994 m.

Registrinės savybės
Statusas	Paminklas
Tipas	Piliakalnis, Gyvenvietė
Unikalusis objekto kodas	5226
Objekto kodas iki 2005-04-19	A448K1P
Objekto kodas iki 1990-12-28	AR508

Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda	Tinklalapis

Žemėlapio nuoroda	Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Martynaičių piliakalnis (arba Pilalė, Pilies kalnas) stūkso Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Martynaičių kaime, Minijos kairiajame krante, ties santaka su Pilės upeliu. Pasiekiamas nuo Gintarų piliakalnio jo rytine papėde vedančiu keliu pavažiavus į šiaurę, į Martynaičius, už kairėje esančios sodybos pasukus lauko keliuku į kairę šiaurės vakarų kryptimi, į kalvą, joje toliau į dešinę šiaurės kryptimi lauku - iš viso 1,5 km iki aukštumos šiaurinio krašto, yra lauko kyšulio šiauriniame krašte, miške.

Piliakalnis

Įrengtas aukštumos kyšulyje, įsiterpiančiame į Minijos ir Pilės santaką. Vakarinis šlaitas 25 m aukščio, leidžiasi į Minijos, šiaurinis ir rytinis – į Pilės slėnius. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės-pietų kryptimi, 60 m ilgio, iki 40 m pločio. Šiaurinis galas siauresnis ir 3 m žemesnis. Šiaurės rytinė aikštelės dalis nuslinkusi. Pietuose ir pietvakariuose aikštelė nuo greta esančios aukštumos atskirta dviem pylimais. Išorinis pylimas nuo lauko atskirtas 60 m ilgio, 8 m pločio ir 1 m gylio grioviu. Už jo antrasis 1 m aukščio pylimas ir antrasis 0,5 m gylio griovys, kurio kitas kraštas baigiasi 3,5 m aukščio pylimu, kurio aukštis nuo aikštelės apie 2 m. Už jo iškastas antras tiesus 60 m ilgio, 3,5 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio kyla trečias 1 m aukščio nuo griovio dugno, 7 m pločio pylimas. Jo išorinis 0,3 m aukščio šlaitas leidžiasi į trečią 3,5 m pločio, 0,3 m gylio griovį, už kurio kyla 0,5 m aukščio, 5 m pločio ketvirtas pylimas. Už šio pylimo iškastas ketvirtas 3,5 m pločio, 0,3 m gylio griovys ir supiltas penktas 0,5 m aukščio, 5 m pločio pylimas.^[1] Bendras piliakalnio gynybinių įtvirtinimų plotis yra 22 m. Piliakalnis apaugęs lapuočių mišku, išoriniai pylimai beveik sunaikinti arimų.

Į pietus nuo piliakalnio 2,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Joje nuo seno suartoje žemėje buvo randama kultūrinio sluoksnio pėdsakų: anglių, keramikos trupinių, molio tinko gabalėlių ir pan.

Istorija

Piliakalnis vadinamas Pilale, Pilies kalnu. Pasakojama, kad jame švedmečiu veikusi švedų maldykla.

1935 m. Valstybės archeologijos komisija įpareigojo žemės savininkus piliakalnį saugoti.^[2] Nuo 1972 m. piliakalnis su gyvenviete – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas,^[3] 1995–1997 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu.^[4]

Teritorijos plotas – 7,34 ha.

Tyrimai

1966 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos istorijos institutas (tyrimų vadovas Adolfas Tautavičius), 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. - Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).

1994 m. piliakalnio aikštelę ir papėdės gyvenvietę tyrinėjo Aurelijus Škimelis (Kultūros paveldo centras). Aikštelės šiauriniame pakraštyje aptiktas 40–45 cm storio kultūrinis sluoksnis. Papėdės gyvenvietėje ištirtas 42 m² plotas, aptiktas 50–60 cm storio kultūrinis sluoksnis, atidengta neaiškios paskirties akmenų konstrukcija su akmenų grindiniu, rasta brūkšniuotosios, lipdytosios gludintu paviršiumi ir žiestos keramikos šukių, gargažių, molio tinko gabalėlių, akmens galąstuvas.^[5]