Martynas V

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Martynas V
lot. Martinus V
206-asis Popiežius
Pisanello, copia da Ritratto di Martino V (Galleria Colonna).jpg

C o a Martino V.svg

Gimimo vardas it. Oddo di Colonna

Gimė 1368 m.
Genazzano, Italija
Mirė 1431 m. vasario 20 d.
Laterano Šv. Jono bazilika, Roma
Palaidotas Laterano Šv. Jono bazilika, Roma

Tautybė italas
206-asis Popiežius
Išrinktas 1417 m. lapkričio 11 d.
Baigė 1431 m. vasario 20 d.
Pirmtakas Grigalius XII
Įpėdinis Eugenijus IV

Vikiteka Martynas VVikiteka

Martynas V (lot. Martinus V, tikroji pavardė Oddo di Colonna, 1368 m. Genazzano vietovėje, šalia Romos – 1431 m. vasario 20 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1417 m. lapkričio 11 d. iki mirties.[1]

Biografija

Gimė kilmingoje šeimoje. Studijavo teisę Perudžos universitete. Dirbo Romos kurijoje. Popiežius Urbonas VI jį paskyrė apaštališkuoju protonotaru, o popiežius Inocentas VII – 1405 m. kardinolu. Dalyvavo 1409 m. surengtame Pizos susirinkime, kuriame palaikė antipopiežių Aleksandro V ir Jono XXIII rinkimus. Kitame – Konstanco susirinkime 1417 m. lapkričio 11 d. vienbalsiai buvo išrinktas naujuoju ir vieninteliu teisėtu popiežiumi bei išvyko į Italiją.

Popiežiaus vardas

Išrinkus O. di Colonna naujuoju popiežiumi, jis pasirinko Martyno vardą. Tačiau iki šio išrinkimo laikyta, kad Martyno vardą jau turėjo popiežiai Martynas II ir Martynas III, nors jų tikrieji vardai buvo Marinas I ir Marinas II. Siekiant išvengti tolimesnės painiavos, popiežiams Martynui IV ir Martynui V palikta esama numeracija, nors faktiškai jie yra, atitinkamai, Martynas II ir Martynas III.

Pontifikatas

1420 m. kovo 1 d. paskelbė bulę, kuria buvo pradėtos kovos su husitais Bohemijoje. Tik 1420 m. lapkritį grįžo į Romą, kurią iki tol kontroliavo italų kondotjeras Braccio da Montone. Įgyvendino Konstanco susirinkimo nutarimus, kuriais buvo schizmos metu priimti dekretai dėl bažnyčių privilegijų, reformavo popiežiaus kurijos darbą, sustiprino Popiežiaus valsybę ir visos Bažnyčios įtaką, pradėjo derybas dėl unijos su Konstantinopolio patriarchu. Taip pat uždraudė žydų pogromus, skyrė daug dėmesio Romos pastatų ir tiltų atstatymui. 1418 m. tarpininkavo Lietuvos didžiosios kunigaikštytės ir Lenkijos paliauboms su Vokiečių ordinu. 1421 m. patvirtino Medininkų vyskupiją, parašė laiškų Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, ragindamas nutraukti ryšius su husitais.

Šaltiniai

  1. Algirdas Jurevičius. Martynas V (Martinus V). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 352 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Nuorodos





Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Grigalius XII
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Martynas V

1417-1431
Įpėdinis
Popiežius
Eugenijus IV


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+5110-7=5103 wiki spaudos ženklai).