Marvos dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Koordinatės:54°54′4.8″N 23°50′12.6″E / 54.901333°N 23.836833°E / 54.901333; 23.836833

Marvos dvaras
Vienas iš dvaro sodybos statinių
Vienas iš dvaro sodybos statinių
Vieta Marvelės g. 162, Marvelė,
Aleksoto seniūnija, Kaunas
Įkurtas XVI a.
Rūmų stilius Mūrinis
Bajorų giminės Rusijos generolas Šachovskis, Prūsijos didikas Lorchė, Viktoras Gavronskis, Stanislovas Gavronskis, Lenkijos generolas Voicechas Falevičius, Petras Maikauskas
Parkas Parko želdynai
Pastatų būklė Sunykę

Marvos (Marvelės) dvaras – buvusio dvaro sodybos fragmentai, išsidėstę kairiajame Nemuno krante, Marvelės g. 192, Marvelėje, Kaune, šalia kelio Via Baltica.

Istorija

Keliukas link dvaro

Marvos vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1514 m. Manoma, jog XVI a. jau galėjo būti Marvos dvarvietės užuomazgos. Dvaras smarkiai nukentėjo nuo švedų XVIII a. pradžioje, per Šiaurės karą. 1795 m. Užnemunei atitekus Prūsijai, dvarą kurį laiką valdė vokiečiai. Nuo 1815 m. dvaras priklausė rusų generolui Šachovskiui. Vėliau jį valdė Prūsijos didikas Lorchė, Viktoras Gavronskis, jo brolis Stanislovas Gavronskis. Dvaras tapo pastarojo dukros Kamilės kraičiu, kai ši apie 1889 m. tekėjo už tuo metu carinės Rusijos armijos pulkininko Voicecho Falevičiaus, 1918 m. tapusio Lenkijos armijos generolu.

Pirmojo pasaulinio karo metu dvare buvo apsistojęs vokiečių feldmaršalas Paulis fon Hindenburgas. Atsikūrus nepriklausomai Lietuvai ir prasidėjus kovoms su Lenkija dėl Vilniaus krašto, lenkų generolo dvaras tarpukariu buvo nusavintas ir išparceliuotas.

1920 m. dvare kovai su plintančia iš Rusijos galvijų maro epidemija buvo skubiai įsteigta Bakteriologijos ir serologijos stotis (Marvos priešmarinė stotis), kurioje buvo vykdomi vieni pirmųjų mikrobiologinių tyrinėjimų Lietuvoje.[1] Jos direktoriumi iki 1924 m. buvo profesorius Leonas Gogelis. Stoties užduotis buvo gaminti imuninį serumą. Buvo planuota suremontuoti dvaro tvartus, čia laikyti seruminius arklius, išplėstiti bakteriologijos laboratorijas. Po labai griežtų kovos priemonių galvijų maro plitimas į Lietuvą buvo sėkmingai sustabdytas, todėl inventorius buvo perduotas Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Veterinarijos skyriui, o 1924 m. gruodžio mėn. Marvos priešmarinė stotis uždaryta.

Dvaro rūmus su didžiąją žemių dalimi (80 ha) įsigijo Petras Maikauskas. Tarpukariu dvaro rūmuose mėgdavo lankytis aukšti svečiai, tarp jų ir pats prezidentas Antanas Smetona. 1930 m. dalyje Marvos dvaro pastatų įkurta senelių prieglauda. 1940 m. dvaro pastatuose įsikūrė Valstybinis kurčiųjų-nebyliųjų institutas. Per Antrąjį pasaulinį karą dvare buvo įkurta ligoninė. Po karo Marvos dvaro rūmuose veikė 5-ieji vaikų namai. Nuo 1961 m. veikė LŽŪA mokomasis ūkis, dvaro rūmuose buvo įkurtas darbuotojų vaikų darželis.

Sunkiausi laikai dvarui prasidėjo, kai šalia jo 1991 m. imta statyti miesto vandenvalos įmonę.[2] Tai turėjo katastrofiškų padarinių tolesniam dvaro rūmų likimui. Šis objektas nustelbė senovišką grožį ir unikalumą išsaugojusį kultūros paminklą. Prasidėjus statyboms, dvaras pateko į vandenvalos įmonės sanitarinę zoną, todėl iš jo iškeltos čia gyvenanusios šeimos. Ilgą laiką pastatai neturėjo savininko. 1993 m. sklypas su pastatais perduotas „Kauno vandenims“. Blogai saugotos ištuštėjusios patalpos pradėtos niokoti. Dvaras tapo valkatų nakvynės ir pasilinksminimų vieta. Marvos dvaras į valstybės privatizavimo objektų sąrašą buvo įtrauktas dar 1996 m. Tačiau netrukus jį teko išbraukti iš programos, nes teises į dvarą pareiškė savininkų atstovas. Kiti dvaro paveldėtojai gyvena Australijoje ir Argentinoje. 1997 m. „Kauno vandenys“ atsisakė šio objekto ir perdavė jį savivaldybės žinion. Pastatas liko nesaugomas. Netrukus čia kilo gaisras, kuris buvusį dvarą pavertė sąvartynu.

Marvos dvaro liekanas 2001 m. buvo ketinama parduoti aukcione. Privatizavimui buvo pateikiamas visas dvaro ansamblis, kurį sudarė vienuolika įvairios būklės apgriuvusių pastatų, išsidėsčiusių 55 tūkstančių kvadratinių metrų plote. Dėl iškilusių juridinių klūčių aukcionas neįvyko.

Būklė

Į dvarvietę veda ūksmingas keliukas, kažkada buvęs reprezentacine įvažiavimo alėja. Teritorijoje pastatyti ne dvaro laikotarpio (svetimkūniai) pastatai: žirgynas, garažai, sandėliukai. Marvos dvaro pagrindinių rūmų jau nebėra. Sienos išardytos prieš keletą metų, iškasti net pamatai. Buvusią pastato vietą primena statybinių nuolaužų krūva ir vis dar stovintis kaminas.

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+6155-0=6155 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-4=-4 wiki spaudos ženklai).