Matematikos ir informatikos instituto istorija

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Pavadinimų kaita

    Įkūrimas

    1941 m. sausio 16 d. Lietuvos TSR buvo įkurta Lietuvos mokslų akademija (MA), kurios sudėtyje buvo įsteigtas Technikos institutas (TI). Jis 1952 m. buvo reorganizuotas į Fizikos ir technikos institutą (FTI) (direktorius – Algirdas Žukauskas), susidedantį iš: dviejų sektorių: • Fizikos, matematikos ir astronomijos sektoriaus (vadovas - Adolfas Jucys); • Techninės fizikos sektoriaus.

    A. Jucio paskatintas, MA prezidentas Juozas Matulis ėmėsi žygių, kad jau išgarsėjęs savo mokslo darbais Jonas Kubilius 1952 m. spalio 1 d. būtų priimtas dirbti vyresniuoju moksliniu bendradarbiu FTI. 1955 m. spalio 16 d. buvo priimtas ir pirmasis matematikos krypties aspirantas Romualdas Uždavinys (vadovas J. Kubilius, disertaciją apgynė 1962-02-26).

    1956 m. rugpjūčio 18 d. buvo priimtas MA prezidiumo nutarimas nr. 141 „Dėl naujų Lietuvos MA Fizikos ir matematikos, Energetikos ir elektrotechnikos bei Statybos ir architektūros institutų organizavimo“ nuo 1956 m. spalio 1 d. Nutarime rašoma įsteigti "Fizikos ir matematikos institutą" (FMI) su 34 etatais ir šiais struktūriniais padaliniais: Matematikos bei Teorines fizikos sektoriai, Puslaidininkių laboratorija, Eksperimentines dirbtuves. Jame buvo apibrėžti ir artimiausio laikotarpio mokslinio tyrimo uždaviniai: tolesnis tikimybių teorijos, matematinės statistikos, sudėtingų spektrų, branduolio struktūros ir kietojo kūno teorijos vystymas, radioaktyviųjų medžiagų ir puslaidininkių tyrinėjimas bei jų pritaikymas.

    FMI direktoriumi buvo paskirtas A. Jucys, o pavaduotoju mokslo reikalams ir Matematikos sektoriaus vadovu J. Kubilius. Iš Institutui skirtų 34 etatų pradžioje tebuvo užimti 24, iš jų 14 mokslo darbuotojų (6 su mokslo laipsniais), daugiausia fizikų teoretikų, keletas eksperimentatorių (puslaidininkių fizikos) ir tik vienas matematikas — J. Kubilius. Nuo 1956-10-01 FMI pradėjo dirbti Konstantinas Žukauskas, vėliau tapęs Elektroninių skaičiavimo mašinų laboratorijos vadovu.

    Instituto patalpos, kurias sudarė 143,89 kv. m. buvo Kosciuškos g. 30. Matematikos sektoriaus darbuotojams numatytas mėnesio algų fondas — jaunesniojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo laboranto — sudarė 138 rublius.

    Pagal 1956 m. ataskaitą 26 darbuotojai, buvę Instituto sąrašuose tais metais publikavo 16 mokslinių straipsnių, užbaigė 7 temas, perskaitė 15 paskaitų visuomenei, parašė 10 mokslo populiarinimo straipsnių, 13 kartų kalbėjo per radiją ir televiziją. Matematikos sektoriuje tais metais be J. Kubiliaus dirbo jaunesnysis mokslo darbuotojas L. Gabrelijanas ir vyresnioji laborantė Rytė Merkytė.

    Nuo 1955 m. A. Jucys ėmė ieškoti mokslo įstaigų, kurios galėtų parengti Lietuvai specialistus dirbti kompiuterių mokslo srityse. Skaičiavimo technikos svarbą A. Jucys suprato dar tarpukario metais, kai stažavosi Kembridžo universitete. 1957 m. pavasarį ilgoms stažuotėms į TSRS MA skaičiavimo centrą išvyko fizikai teoretikai Ivanas Glembockis ir Konstantinas Žukauskas. Pirmasis studijavo programavimo pagrindus ir mokėsi spręsti kvantinės atomo teorijos uždavinius. Antrasis studijavo elektroninių skaičiavimo mašinų konstrukciją ir vėliau Tiksliosios mechanikos ir skaičiavimo technikos institute studijavo mašinos „BESM“ konstrukciją, o Maskvos inžinerinės fizikos institute išnagrinėjo specializuoto keitiklio analogas–kodas konstrukciją.

    Pirmieji mokiniai

    1952 m. Jonas Kubilius, pritariant ir skatinant prof. Zigmui Žemaičiui suorganizavo pirmąją Lietuvoje moksleivių matematikos olimpiadą. Lietuvos moksleivių matematikos olimpiados daug padėjo ruošiant naująją matematikų kartą. 1954 m. į Vilniaus universitetą įstoja olimpiadose pasižymėjęs Bronius Grigelionis, su kuriuo J. Kubilius toliau dirbo individualiai.

    1947 m. specialios vidurinės mokyklos–parengiamųjų kursų (kurie buvo skirti dėl karo ar tėvų socialinės padėties negalėjusių įgyti vidurinio mokslo) prie Vilniaus universiteto direktorius (ir kartu matematikos katedros asistentas) Jonas Kubilius paregiamuosiuose kursuose susitiko į Vilnių iš Utenos rajono atvykusį 17 m. jaunuolį Vytautą Statulevičių. Jis buvo baigęs tik žemės ūkio mokyklą ir savarankiškai pasiruošęs bei išlaikęs egzaminus iš keturių to meto vidurinės mokyklos klasių kurso. Greitai šis jaunuolis ėmė išsiskirti iš bendrakursių savo iniciatyvumu, komunikabilumu ir žiniomis.

    1949 m. baigęs parengiamuosius kursus V. Statulevičius įstojo į VU fizikos ir matematikos fakultetą, kur jį toliau imagloboti J. Kubilius. 1954 m . baigdamas studijas J. Kubiliaus vadovaujamas Vytautas parašo savo pirmąjį mokslinį darbą "Nelyginio skaičiaus reiškimas trijų beveik lygių pirminių skaičių suma".

    Įvertinęs Vytauto gabumus ir darbštumą, J. Kubilius siunčia jį tęsti mokslų į Leningrado universiteto aspirantūrą pas savo buvusį vadovą, pasaulinio garso matematiką akademiką J. Liniką (tuo metu jo aspirantai buvo vėliau jau garsūs matematikai V. Petrovas, I. Ibragimovas, A. Zingeris ir L. Romanovskis. 1955 m. V. Statulevičiaus moksliniai darbai apie nehomogeninių Markovo grandinių lokalines ribines teoremas įvertinami Leningrado universiteto premija (tai buvo vienintelis atvejis, kai šią garbingą premiją gavo aspirantas). Šių darbų pagrindu 1958 m. buvo padarytas pranešimas pasauliniame matematikų kongrese Edinburge.

    Būdamas aspirantu, V. Statulevičius dažnai vyko į Maskvos universitetą su moksliniais pranešimais į vieno ių žymiausių XX a. matematikų akad. A Kolmogorovo seminarą. A. Kolmogorovo ranka ir dvasia įtakojo Vytauto Statulevičiaus ne tik mokslinę, bet ir organizacinę veiklą. Maskvoje V. Statulevičius susipažįsta su garsiosios Maskvos matematikos mokyklos atstovais – akad. A. Kolmogorovo ir akad. V. Smirnovo mokiniais: J. Prochorovu, R. Dobrušinu, J. Dynkinu, L. Bolševu, S. Siraždinovu, A. Skorochodu, A. Borovkovu, A. Širiajevu, V, Sazonovu, V. Zolotariovu ir kitais.

    1957 m. birželio 1 d. baigę aspirantūrą, MFI vyresniaisiai moksliniais bendradarbiais pradėjo dirbti Vytautas Statulevičius ir Kęstutis Bulota (baigęs Maskvos universiteto aspirantūrą) ir kiek vėliau Algirdas Mitalauskas, Jonas Petkevičius.

    1957 m. Matematikos sektoriuje įkuriama astronomų grupė.

    Vadovo įsitvirtinimas

    19481951 m. Jonas Kubilius aspirantūroje Leningrado universitete (LU) studijavęs pas prof. Jurijų Liniką 1951 m. ... d. apsigynė kandidatinę disertaciją tema .... Disertacijoje jis užčiuopė ryšį tarp skaičių teorijos ir tikimybių teorijos - išnagrinėjo skaičių teorijoje garsią Malerio hipotezę, pateikė jos dalinį sprendimą. J.Linikas apie savo buvusį mokinį taip rašė: „Dabar jo sukurta darni ir toli į priekį žvelgianti teorija. Nustatytas esminis skaičių teorijos ir tikimybių teorijos lygiagretumas, kurio mokslinė reikšmė turi netgi filosofinį atspalvį“. Po J. Kubiliaus darbų tikimybinių metodų taikymas tapo vaisingas funkcijų teorijoje, kombinatorikoje ir kitose matematikos šakose.

    J. Linikas skatino neatidėlioti ir imtis daktaro disertacijos. Kartu jis draugiškai perspėjo: per daug nesišvaistyti idėjomis, nes apsukruoliai, kurių pakanka ir tarp matematikų, gali kai kurias nugvelbti ir sėkmingai pasinaudoti. Kad to neatsitiktų, J. Kubilius bandė stoti į TSRS Mokslų akademijos Matematikos instituto doktorantūrą Maskvoje. Buvo priimtas, o kitą dieną priėmimas atšauktas. Maskvą pasiekė Lietuvos kompartijos CK telegrama, kuria rekomenduota J. Kubiliaus į doktorantūrą nepriimti. Mat buožės vaikas, broliai susiję su miškiniais, nuteisti ir ištremti, o ir jis pats nėra patikimas…

    Per metus laiko Jonas Kubilius be jokių doktorantūrų parašė daktaro disertaciją ir įgrūdo į giliausią stalčiaus galą. Kai 1956 m. XX TSKP suvažiavime buvo demaskuotas J. Stalino asmenybės kultas, LKP CK taip pat atlyžo, leido J. Kubiliui stoti į doktorantūrą ir apie tai pranešė per Lietuvos mokslų akademijos prezidentą Juozą Matulį.

    Bet jam to visai nereikėjo – disertacija parašyta ir be derinimo su instancijomis, tik tegu netrukdo gintis. Tuos žodžius J. Matulis perdavė adresatui – padarė įspūdį.

    Tačiau ne visos kliūtys buvo pašalintos - konkurentai išdygo Maskvoje. Vis dėlto J. Kubiliui mokslo daktaro disertaciją ginti buvo leista. 1957 m. lapkričio 21 d. TSRS MA V. Steklovo matematikos institute daktarinės (dabar habilituotos) disertacijos gynimas tema "Tikimybinės skaičių teorijos tyrimai" (Tikimybiniai metodai skaiių teorijoje) buvo sėkmingas, pasisakiusiųjų prieš nebuvo. Grįžusį traukiniu iš Maskvos J. Kubilių Vilniaus geležinkelio stotyje pasitiko didelis būrys Lietuvos matematikų, lydėjo per miestą namo. J. Kubilius toliau savo ateitį siejo su tikimybinės skaičių teorijos tolesniu plėtojimu.

    1958 m. liepos mėn. Jonui Kubiliui už darbą „Tikimybinės skaičių teorijos mokslinių darbų ciklas“ buvo paskirta Valstybinë mokslo premija.

    1959 m. J. Kubilius išleido pirmąją Lietuvos istorijoje matematikos monografiją „Tikimybiniai metodai skaičių teorijoje“.

    Tolimesni žingsniai

    1957 m. Fizikos ir matematikos institutui buvo suteikta antra kategorija.

    1958 m. vasario 4-5 d. Vilniaus universitete įvyko pirmoji lietuvos matematikų konferencija.

    1958 m. vasarą Jonas Kubilius buvo iškviestas į LKP CK, kur mokslą kuravęs sekretorius V. Niunka be didesnių užuolankų pareiškė, kad jis skiriamas Vilniaus universiteto rektoriumi. J. Kubilius turėjo kitų sumanymų ir jokio džiaugsmo neišreiškė, administratoriumi būti nenorįs net jei tai ir Vilniaus universitetas. Vis dėlto jis buvo įtikintas eiti rektoriaus pareigas, nes to reikia Lietuvos mokslo labui.

    1958 m. liepos 15 d. Jonas Kubilius tapo Vilniaus universiteto rektoriumi ir juo dirbo 33 metus.

    1958 m. rugpjūčio 1 d. į FMI priimami Eduardas Vilkas, Eduardas Budreika, Leonas Vilkauskas, Bronius Riauba. 1959 m. rugpjūčio 1 d. į FMI priimami Bronius Grigelionis, Gerutis Aleškevičius, Liudvikas Stupelis, Aldona Aleškevičienė, Bronius Kvedaras. 1960 m. rugpjūčio 1 d. į FMI priimami Evaldas Gečiauskas, Pranas Rumšas.

    1959 m. ... d. Vytautas Statulevičius Leningrado universitete apgina fizikos ir matematikos mokslø kandidato disertaciją "Lokalinės ribinės teoremos nehomogeninėms Markovo grandinėms".

    1960 m. rugsėjo 5-10 d. Vilniuje buvo surengta visasąjunginė (šeštoji) konferencija tikimybių teorijos ir matematinės statistikos klausimais.

    1960 m. spalio 17 d. FMI direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams ir Matematikos sektoriaus vadovu skiriamas Vytautas Statulevičius.

    1961 m. FMI pradėtjo leisti žurnalas „Lietuvos matematikos rinkinys“. Vyriausiuoju redaktoriumi buvo paskirtas Petras Katilius.

    Skaičiavimo centras

    1960 m. lapkričio 23 d. MA Prezidiumas pasirašė sutartį su Uljanovsko Volodarskio vardo skaičiavimo mašinų gamykla dėl ESM BESM-2 pagaminimo Fizikos ir matematikos institutui (gamybos terminas - 1961 m. pirmasis pusmetis, kaina - 3,5 milijono rublių).

    1961 m. sausio 30 d. buvo priimtas LTSR MT nutarimas Nr.44 „Dėl MA Skaičiavimo centro organizavimo ir jo priestato statybos užbaigimo iki 1961 m. liepos 1 d “

    1961 m. vasario 22 d. MA Prezidiumas pasirašė sutartį su Statybos valdyba Nr. 5 dėl FMI Skaičiavimo centro priestato statybos.

    1961 m. gegužės 1 d. FMI buvo įkurta Elektroninių skaičiavimo mašinų laboratorija, jos vadovu paskiriant Konstantiną Žukauską.

    1961 m. gegužės mėn. į Vilniaus geležinkelio stotį buvo atvežta ESM BESM-2 ir iš ten pervežta ir sandėliuota MA bibliotekos kieme.

    1961 m. rugpjūčio 1 d. į FMI Matematikos skyrių buvo priimta VU skaičiavimo matematikos absolventų grupė: Rima Bražionytė, Rimutis Jasilionis, Ignotas Jačiauskas, Jūratė Rimšaitė, Vanda Bikelienė, Regimantas Pliuškevičius, Aida Pliuškevičienė, Mifodijus Sapagovas, Dangutė Sapagovienė.

    1961 m. gruodžio 16 d. FMI gavo leidimą perimti namą Vilniuje, Lentpiūvių g. 7 Skaičiavimo centro laboratorijoms įrengti. Patvirtinta instituto rūmų sąmata — beveik 1,5 milijono rublių. Pastatas baigtas pertvarkyti 1965 m.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 102% (+13616-295=13321 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 0% (+55-0=55 wiki spaudos ženklai).