Matematikos ir informatikos institutas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Matematikos ir informatikos institutas
Mii logo.jpg
Įkurta 1956 m. spalio 1 d.
Būstinė Vilnius
Veikla Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra, doktorantūros studijos
Adresas Akademijos g. 4, LT-08663 Vilnius
Tinklalapis old.mii.lt

Matematikos ir informatikos institutas (MII) – Lietuvos mokslų akademijos institutas (1990-07-09 - 1001-02-11), Lietuvos valstybinis institutas (1991-02-12 - 2010-09-30), Vilniaus universiteto kamieninis padalinys (2010-10-01 – 2017-12-31), nuo 2018 m. – Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas.

Instituto raida

Misija, statistiniai duomenys

Misija Matematikos ir informatikos institutas yra Vilniaus universiteto kamieninis padalinys (iki 2010 m. rugsėjo 30 d. – buvo valstybės mokslo institutas, biudžetinė mokslinių tyrimų įstaiga). Institutas įsteigtas Lietuvos ūkiui ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbiems ilgalaikiams tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti. Pagrindinė Instituto veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP).

Be mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, Instituto uždaviniai yra kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padėti joms rengti specialistus bei teikti informatikos ir matematikos mokslinę bei metodinę paramą švietimo įstaigoms.

Pagrindinės veiklos kryptys:

  • Tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, finansų ir draudos matematikos, diferencialinių lygčių ir jų skaitinių sprendimo metodų bei matematinės logikos, algoritmų sudėtingumo ir diskrečiosios matematikos problemų tyrimai;
  • Atpažinimo procesų, duomenų analizės, daugiaekstremalių optimizavimo uždavinių bei multimedijos technologijų ir interaktyviųjų sistemų tyrimai;
  • Informatikos teorinių ir metodinių pagrindų, mokyklinės informatikos problemų, kompiuterizuotų sistemų ir kompiuterių tinklų inžinerijos metodų tyrimai bei taikymai naujoms informacinėms technologijoms kurti; kultūros paveldas skaitmeninėje erdvėje.
  • Leidžiami tarptautiniai (ISI Web of Science) žurnalai „Informatica“, „Lithuanian Mathematical Journal“, „Nonlinear Analysis. Modelling and Control“ ir kt.

Pagrindinės kryptys, kuriose pasiekti geriausi rezultatai:

  • Atpažinimo algoritmų sudėtingumo, mokymo duomenų kiekio ir algoritmų tikslumo ryšys ir jo panaudojimas praktiniams uždaviniams spręsti;
  • Laiko eilučių ekonometriniai modeliai ir statistinės išvados;
  • Ontologijomis grindžiamų komponentinių programų, informacinių ir verslo sistemų inžinerijos problemos;
  • Statistikos asimptotinė analizė;
  • Statistiniais ir neuroninių tinklų metodais paremtų atpažinimo algoritmų sudarymas;
  • Šiurkščiųjų funkcijų analizė ir jos taikymai finansų matematikoje;
  • Žinių ir kompiuterinių agentų logikų automatizavimo metodai.

Institutas dalyvavo nacionalinėse technologijų platformose: Programinės įrangos ir paslaugų, Visuomenės informavimo komunikacijų ir elektroninių technologijų, Biotechnologijų, Nano medicinos, Aeronautikos.

Mokslinių tyrimų kryptys:
  • Tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, finansų ir draudos matematikos, diferencialinių lygčių ir jų skaitmeninių sprendimo metodų bei matematinės logikos ir algoritmų teorijos problemų tyrimai;
  • Atpažinimo procesų ir duomenų analizės, daugiaekstremalių optimizavimo uždavinių bei multimedijos technologijų ir interaktyvių sistemų tyrimai;
  • informatikos teorinių ir metodinių pagrindų, mokyklinės informatikos problemų, kompiuterizuotų sistemų ir kompiuterių tinklų inžinerijos metodų tyrimai ir taikymas naujoms informacinėms technologijoms kurti.

Matematikos ir informatikos institutui nuo 2007 m. buvo suteikta Erasmus universiteto chartija (Nr. 234527-IC-1-2007-1-LT-ERASMUS-EUC-1; nuo 2010-10-01 d. VU: 63543-IC-1-2007-LT-ERASMUS-EUCX-1).

Organizacinė sandara ir valdymas

 
Skyriai bei laboratorijos
 
Tikimybių ir statistikos
Skaičiavimo metodų
Sistemų analizės
Programų sistemų inžinerijos
Bendrųjų reikalų
Matematikos ir informatikos instituto valdymo struktūros schema.gif
Informatikos metodologijos
Atsitiktinių procesų
Atpažinimo procesų
Kompiuterių tinklų
Biblioteka

2017 m. instituto struktūra: [1].

Istorija

Instituto įkūrimo data laikoma 1956 m. spalio 1 d.[2], kai vietoj Lietuvos mokslų akademijos Fizikos–technikos instituto buvo įkurti trys nauji institutai: Statybos ir architektūros institutas, Energetikos ir elektrotechnikos institutas ir Fizikos ir matematikos institutas. Pastarasis institutas laikomas Matematikos ir informatikos instituto pirmtaku. Pirmuoju jo direktoriumi buvo paskirtas akademikas Adolfas Jucys; 1963 m. spalio 10 d. FMI direktoriumi išrinktas prof. Juras Požela.

1966 m. lapkričio 23 d. Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumas priėmė nutarimą dėl Fizikos ir matematikos instituto reorganizavimo, puslaidininkių fizikos padalinių bazėje suformuotas naujas Puslaidininkių fizikos institutas (kurio direktoriumi paskirtas dr. J. Požela); Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi tapo dr. Vytautas Statulevičius.

1977 m. sausio 1 d. institutas suskaidytas į Fizikos institutą ir Matematikos ir kibernetikos institutą.

1990 m. liepos 9 d. pervadintas į Matematikos ir informatikos institutą.

2010 m. spalio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. pervardintas į Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutą bei įjungtas į VU Matematikos ir informatikos fakultetą.

Detaliau institutas aprašytas MII 50-mečio knygoje[3], MII 60-mečio knygoje[4] ir Instituto istorijos tinklalapyje[5].

Mokslinės veiklos kryptys

2003 m. kovo 10 d. Vyriausybės patvirtintos pagrindinės instituto veiklos kryptys yra:

  • tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, finansų ir draudos matematikos, diferencialinių lygčių ir jų skaitmeninių sprendimo metodų bei matematinės logikos ir algoritmų teorijos problemų tyrimai;
  • atpažinimo procesų ir duomenų analizės, daugiaekstremalių optimizavimo uždavinių bei multimedijos technologijų ir interaktyvių sistemų tyrimai;
  • informatikos teorinių ir metodinių pagrindų, mokyklinės informatikos problemų, kompiuterizuotų sistemų ir kompiuterių tinklų inžinerijos metodų tyrimai bei taikymas naujoms informacinėms technologijoms kurti.

Doktorantūra

Leidyba

Institutas leidžia mokslinius žurnalus: „Informatica“, „Lithuanian Mathematical Journal“, „Nonlinear Analysis. Modelling and Control“ (kurie yra įtraukti į Thomson Reuters Web of Science); „Baltic Journal of Modern Computing“, „Informatics in Education“, „Lietuvos matematikos rinkinys. Lietuvos matematikų draugijos darbai“, „Modern Stochastics: Theory and Applications“, „Olympiads in Informatics“.

Šaltiniai

  1. >>> Apie MII >>> Struktūra >>> Valdymo struktūros schema
  2. Matematikos ir informatikos institutas / [rengėjai: M. Sapagovas, G. Dzemyda, S. Rutkauskas, A. Žandaris, D. Daugaravičienė]. - Vilnius : Matematikos ir informatikos institutas, 2006, 12 p.
  3. Matematikos ir informatikos institutas / [rengėjai: M. Sapagovas, G. Dzemyda, S. Rutkauskas, A. Žandaris, D. Daugaravičienė]. - Vilnius : Matematikos ir informatikos institutas, 2006, 296 p.
  4. Matematikos ir informatikos institutas: mūsų šeštasis dešimtmetis / [rengėjai: G. Dzemyda, K. Kubilius, S. Maskeliūnas, S. Meškauskienė, S. Rutkauskas, M. Sapagovas, A. Žandaris]. - Vilnius : Vilniaus universitetas, 2016, 152 p.
  5. „LTRS MA FMI -> LTRS MA MKI –> LMA MII -> MII -> VU MII –> VU MIF DMSTI“ istorija

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+106-0=106 wiki spaudos ženklai).