Mauzoliejus
Mauzoliejus (sen. gr. mausoleion) – tai monumentalus antkapinis statinys, žymintis palaidojimo vietą ir įamžinantis mirusiojo atminimą. Dažniausiai įrengiami stačiakampio arba apvalios formos, su patalpomis urnai, sakrofagui arba karstui. Puošiamas achitektūriniais ir skulptūriniais elementais.
Istorija
Pavadinimas kilo iš Karijos karaliaus Mausolo vardo, kurio žmona Artemisija pastatė vieną iš septynių pasaulio stebuklų – Halikarnaso mauzoliejų. Kaip statinio tipas paplito senovės graikų ir senovės Romos architektūroje. Statybos tradicija išliko ir viduramžių Europoje. XIV – XVI a. plačiai statyti Azijos valstybėse. Vienas žymiausių visame pasaulyje – Tadžmahalo mauzoliejus. XX a. mauzoliejai dažniausiai statyti totalitarinių valstybių vadovams pagerbti.
Lietuvoje
Lietuvoje mauzoliejai buvo įrengiami bažnyčiose. Vienas reikšmingiausių mauzoliejų Lietuvoje – Radvilų mauzoliejus, įrengtas XVII a. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje.[1]
Šaltiniai
- ↑ Mauzoliejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 479-480 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Nuorodos
|