Mazovija

Šis straipsnis – apie istorinį regioną. Apie administracinį vienetą žiūrėkite Mazovijos vaivadija.

Lenkijos istorinis regionas: Mazowsze
Šalis	Mazovijos vaivadija
Vėliava
Tautos:	mozūrai > lenkai
Laikotarpis	1138–1526
Istorinės valstybės	Mazovijos kunigaikštystė
Miestai	Plockas, Varšuva
Mazovijos regiono centrinė dalis

Mazovija (lenk. Mazowsze, lot. Mazovia) – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas. Lenkijos sostinė Varšuva irgi yra Mazovijos regione. Šiuo metu regione yra įkurta Mazovijos vaivadija.

Geografija

Mazovija yra Lenkijos rytinėje dalyje. Šiaurėje ji ribojasi su Prūsija, pietuose su Mažąja Lenkija, vakaruose – su Kujavija, rytuose – su Palenke.

Istorija

Senosios Mazovijos žemės

Senieji Mazovijos gyventojai buvo mozūrai, kurių teritorijoje formavosi ankstyvosios žemės. Tarp jų buvo Plocko, Varšuvos, Lomžos, Čersko, Ravos ir kitos. Spėjama, kad Mazovija tapo iš Didžiosios Lenkijos regiono kilusios Lenkijos kunigaikštystės dalimi Mieško I (~935–992), pirmo Lenkijos kunigaikščio iš Piastų dinastijos laikais.

Kunigaikštystė

Mazovija XIV a. Lenkijos teritorijoje

Mirus karaliui Boleslavui III, Lenkija testamentu buvo padalinta į kunigaikštystes. Mazovija tapo viena tokių kunigaikštysčių (Mazovijos kunigaikštystė, księstwo Mazowieckie), kurią iki 1526 m. valdė Piastų dinastijos atšaka. Kunigaikštystė intensyviai kovojo su prūsais, valdė Kujaviją vakaruose. 1230 m. Kunigaikštis Konradas I pakvietė Vokiečių ordiną, kad šis padėtų kovoti su pagonimis prūsais ir įkurdino jį Kulmo žemėje.

1295 m. Lenkijoje buvo karūnuotas Pršemyslas II ir atkurta Lenkijos karalystė, bet Mazovijos kunigaikštystė, įsiterpusi tarp Lenkijos ir Lietuvos, liko nepriklausoma. 1313 m. kunigaikštystė padalinta į tris dalis, taip suformuojant Plocko, Ravos ir Čersko kunigaikštystes. Čersko kunigaikštis Ziemovitas III (1341–1381) XIV a. viduryje vėl iš naujo suvienijo Mazoviją, o 1351 m. Mazovijos kunigaikščiai vėl tapo Lenkijos karalių vasalais, bet išlaikė savo dinastiją.

Plocko vyskupija visada buvo Gniezno (Lenkijos) arkivyskupijos dalis. Po 1385 m. Krėvos unijos Mazovija atsidūrė tarp susivienijusių Lenkijos karalystės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės. 1495 m. dalyje Mazovijos buvo įkurtos dvi vaivadijos – Plocko ir Ravos. Rytinėje Mazovijos dalyje kunigaikščiai išlaikė valdžią iki 1526 m., kol jų teritorijoje suformuota Mazovijos vaivadija.

Po XVI a.

Mazoviją galutinai inkorporavus į Abiejų Tautų respubliką, Mazovija tapo svarbiausiu regionu, 1596 m. į čia, t. y. į Varšuvą, perkelta valstybės sostinė. Tačiau regioną siaubė įvairūs karai.

Po Abiejų tautų respublikos padalinimų, 1795 m. Mazovija liko padalinta tarp Prūsijos karalystės (įjungta į Pietinę Prūsiją) ir Habsburgų Austrijos, tačiau nuo 1815 m. ji visa atiteko Lenkijos Kongreso karalystei, priklausomai nuo Rusijos imperijos. Regione suformuotos Plocko (šiaurėje) ir Varšuvos (pietuose) vaivadijos. Vėliau jos pervardintos gubernijomis.

Po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lenkijos nepriklausomybę, Mazovija vėl atiteko jai, ir buvo administruojama kaip Varšuvos vaivadija. 1939-45 m. regioną valdė Nacistinė Vokietija.

Dar kartą atsikūrus Lenkijai, Varšuvos vaivadija buvo atkurta, bet po 1975 m., vykdant administracinę reformą nuo jos atskirtos smulkesnės vaivadijos. 1999 m. jas sujungus, regione suformuota Mazovijos vaivadija.