Meksikas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Mechikas)
Meksikas
isp. Ciudad de México
   Coat of arms of Mexican Federal District.svg      Flag of Mexican Federal District.svg   
MexicoCathédrale.jpeg
Katedra

Meksikas
Koordinatės:19°25′00″N 99°08′00″W / 19.416666666667°N 99.133333333333°W / 19.416666666667; -99.133333333333 (Meksikas)
Valstybė: Vėliava Meksika
Įkūrimo data: 1325 m. Kovo 18 d.
Gyventojų: 8 836 045 (2008 m.)
Plotas: 1 485 km²
Tankumas (2008): 5 950 žm./km²
Tinklalapis: [1]
GeoName kodas 3530597

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Commons-logo.svg Vikiteka: MeksikasVikiteka

Meksikas (isp. Ciudad de México) yra Meksikos sostinė, vienas didžiausių pasaulio miestų. 8,66 mln. gyventojų (2005, be priemiesčių). Išsidėstęs tarpukalnėse, maždaug 2240 m virš jūros lygio. Meksikas turi federacinės apygardos statusą.

Maisto, tekstilės, avalynės, vaistų, poligrafijos, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, cemento pramonė. Yra tarptautinis oro uostas, metropolitenas. Daug universitetų (iš jų žinomiausias – didžiausias Lotynų Amerikoje Valstybinis autonominis universitetas, įkurtas 1551 m.). Universitetinis miestelis įkurtas 1949–1954 m. Muziejai: valstybinis antropologijos, plastinės dailės, šiuolaikinės dailės. Meksike vyko 1968 m. vasaros olimpinės žaidynės, žymiausi stadionai – olimpinis (1951–1953 m.) ir „Actekų“ (1968 m.).

Nors įsikūrusi seisminėje srityje (didelis žemės drebėjimų pavojus, iš kurių bene didžiausias įvyko 1985 m.), bet ši sostinė yra viena dėkingiausiai išsidėsčiusių ir gražiausių Amerikos miestų su plačiais bulvarais, apsodintais medžiais, daugybe prabangių pastatų, rūmų, restoranų, gerai prižiūrimais parkais, o gatvės primena Niujorką ar Paryžių. Meksikas – tai gyvas civilizacijų istorijos muziejus, kuriame randama virš 1400 architektūros ir istorijos paminklų, 10 archeologinių zonų pačiame mieste ir jo apylinkėse, virš 80 muziejų, dešimtys tautinių kūrybos centrų. Yra senovės piramidžių, vienuolynų (daugiausia iš XVI-XIX a.).

Istorija

1521 metais konkistadoras Ernanas Kortesas su ispanų kariais ir meksikiečių pagalbine kariuomene užkariavo actekų imperijos sostinę Tenočtitlaną, kuriame gyveno pusė milijono žmonių. Miestą su daugybe šventovių E. Kortesas įsakė nedelsiant sunaikinti, tačiau, pasikeitus valdžiai, miestas greitai tapo Ciudad de México (pavadintas actekų meksikų genties vardu) – Naujosios Ispanijos sostine. 1528 m. įkurta vyskupo rezidencija, 1535 metais įsteigtas pirmasis Naujajame pasaulyje universitetas. Meksikas tapo pirmuoju ispanų miestu Naujajame pasaulyje. Jis buvo planingai statomas šachmatų lentos pavyzdžiu, su Plaza Armas aikšte viduryje, kuri čia vadinama Zocalo. E. Kortesas ant actekų valdovo Montesumos rūmų pamatų pastatė savo rūmus, kuriuos vėliau naudojo vicekaraliai. 1573-1667 metais katalikų bažnyčia ant šventovės griuvėsių pastatė Metropolijos katedrą, kurioje yra arkivyskupo rezidencija. Nuo 1821 m. – nepriklausomos Meksikos sostinė.

Sportas

1968 m. mieste vyko XIX vasaros olimpinės žaidynės, 1970 m. vyko IX pasaulio futbolo čempionatas, o 1986 m. – XIII pasaulio futbolo čempionatas.



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+22-0=22 wiki spaudos ženklai).