Mecosopranas
Mecosopranas (it. mezzosoprano, iš mezzo 'vidurinis, tarpinis' + sopranas, pranc. bas-dessus) – moterų solisčių balsas, žemesnis už sopraną ir aukštesnis už kontraltą (altą).
Diapazonas
Mecosopranai atsirado XIX a. išsiplėtus soprano diapazonui. Mecosoprano diapazonas nuo la mažosios oktavos iki la antrosios oktavos. Trys registrai: kompaktiškasis, arba sodraus skambesio vidurinis (mediumas), artimas kontraltui žemas (krūtinės) ir intensyvus viršutinis (galvos). Gali būti aukšti lyriniai – artimi sopranui, žemi dramatiniai – artimi kontraltui ir reti koloratūriniai mecosopranai, pasižymintys virtuozine technika.[1]
Operinės partijos
Mecosopranui parašytos operų partijos:
- Karmen – Žoržas Bizė. Karmen
- Amneris, Eboli, Azučena – Džiuzepė Verdis. Aida, Don Karlas, Trubadūras
- Frika – Richardas Vagneris. Reino auksas, Valkirija
- Malika – Leo Delibas. Lakmė
- Dalila – Kamilis Sen Sansas. Samsonas ir Dalila
- Šarlotė – Žoržas Masnė. Verteris
- Antigonė – Karlas Orfas. Antigonė
Žymiausi mecosopranai
- Tereza Berganca, Fedora Barbieri, Cecilija Bartoli, Merilin Horn, Tarja Turunen, Irina Archipova, Jelena Obrazcova, Liudmila Zykina
- Lietuvės
Marija Aleškevičiūtė, Birutė Almonaitytė, Nijolė Ambrazaitytė, Alodija Dičiūtė-Trečiokienė, Laima Domikaitė, Vladislava Grigaitienė, Irena Jasiūnaitė, Vincė Jonuškaitė, Alė Kalvaitytė, Jadvyga Kutkuvienė, Judita Leitaitė, Inesa Linaburgytė, Marija Lipčienė, Vlada Mikštaitė, Vilija Mozūraitytė, Ieva Prudnikovaitė, Aušra Stasiūnaitė, Violeta Urmanavičiūtė-Urmana.
Šaltiniai
- ↑ Tamara Vainauskienė. Mecosopranas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 545 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||