Medininkai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Medininkai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   H-Medininkai.jpg   
Medininkai3a.JPG
Medininkų bažnyčia

Medininkai
Koordinatės:54°32′20″N 25°39′00″E / 54.539°N 25.650°E / 54.539; 25.650 (Medininkai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija: Medininkų seniūnija
Gyventojų: 413 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Mẽdininkai
Kilmininkas: Mẽdininkų
Naudininkas: Mẽdininkams
Galininkas: Mẽdininkus
Įnagininkas: Mẽdininkais
Vietininkas: Mẽdininkuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: MedininkaiVikiteka

Medininkai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 35 km į pietryčius nuo Vilniaus, 2 km nuo sienos su Baltarusija. Seniūnijos centras, Medininkų seniūnaitija.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia, pastatyta 1931 m.
Legenda pomnik.svg Septyni marmuro kryžiai 1991 m. liepos 31 d. Medininkų žudynėse nužudytiems muitininkams atminti (skulptoriai A. Šarauskas ir R. Buivydas)
Havezate 0gr.gif Medininkų pilis
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Vaizdas:Educación.svg Lenkiška Medininkų Šv. Kazimiero vidurinė mokykla ir lietuviškas Lavoriškių pagrindinės mokyklos Medininkų skyrius
Japanese Map symbol (Library).svg Medininkų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-13019)
RWB Krankenhaus.svg Bendrosios praktikos gydytojo kabinetas
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros namai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Apylinkėse plyti Medininkų aukštuma. Už 1–2 km į pietvakarius nuo Medininkų stūkso aukščiausios Lietuvos kalvos – Aukštasis kalnas (293,84 m) ir Juozapinės kalnas (293,60 m), yra Juozapinės geomorfologinis draustinis. Įkurtas Medininkų botaninis draustinis. Pietryčiuose yra pasienio kontrolės punktas su Baltarusijos gyvenviete Kamennyj Log.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png VILNIUS – 35 km
RUKAINIAI – 13 km
Savičiūnai – 8 km
ŠUMSKAS – 13 km
Vindžiūnai – 7 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Padvarionys – 2 km
TURGELIAI – 14 km



Istorija

Medininkai yra sena gyvenvietė, minima jau nuo XIII a. Netoli miestelio – mūrinės XVI–XV a. Medininkų pilies liekanos (architektūros ir istorijos paminklas). Tai seniausia gardinio tipo pilis Baltijos šalyse (sienų perimetras 568 m),[6] vienas iš svarbiausių gynybos nuo kryžiuočių ir totorių punktas. Su Medininkų pilimi yra susiję labai daug vardų, išgarsėjusių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje, kryžiuočiai ją mini nuo 1402 m. Medininkų pilis buvo dažnai užpuolama kryžiuočių ir plėšikų iš rytų. Po 1517 m. užpuolimo pilis buvo apleista, per 1655 m. karą su Rusija – apgriauta ir nebeatstatyta.

Medininkuose Lietuvai 1387 m. priėmus krikščionybę buvo įkurta viena iš septynių pirmųjų parapijų ir pastatyta bažnyčia, kuri vėliau buvo nugriauta. 1390 m. įkurtas Medininkų vienuolynas, veikęs iki 1832 m. XIV–XVII a. buvo miestas. 1432 m. Ldk Žygimantas Kęstutaitis Medininkus padovanojo Jonui Goštautui. XVI a. 2-ojoje pusėje miestelį valdė Ostapas Valavičius. XVIII a. pabaigoje Medininkai sunyko, ypač nukentėjo per 1812 m. Napoleono žygius Maskvon ir atgal.

XX a. tarpukariu kaimą okupavo lenkų armija. Sovietmečiu buvo „Raudonosios vėliavos“ kolūkio centrinė gyvenvietė. 1958 m. įsteigta vidurinė mokykla, 1994 m. – mokykla-darželis.

1991 m. sausio 27 d. sovietų armija užpuolė ir sunaikino Medininkų pasienio postą. 1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto vietos pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė pasienio darbuotojus, iš kurių buvo sušaudyti:

Rugpjūčio 2 d. ligoninėje sunkiai sužeistas mirė policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas išliko tik muitininkas Tomas Šernas. Generalinė prokuratūra Medininkų žudynių bylą tyrė 17 metų, tačiau Rusija atsisakė išduoti du OMON būrio narius Lietuvai, kuriems pareikšti įtarimai dėl žudymų. Ši byla yra ir ES derybų su Rusija dėmesio sferoje.

2014 m. patvirtintas Medininkų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. pradžia Medininkų valsčiaus centras ?
19391940 m. Vilniaus apskritis
19401950 m. Šumsko valsčius
19501959 m. Medininkų apylinkės centras Naujosios Vilnios rajonas
19591963 m. Vilniaus rajonas
19631965 m. Padvarionių apylinkė
19651995 m. Medininkų apylinkės centras
1995 Medininkų seniūnijos centras Vilniaus rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Sakoma, kad dabartinėje Medininkų teritorijoje turėjęs būti miškas. Žodžiu mede buvo vadinamas didelis miškas arba giria, o medininku – eigulys, miško sargas.[7] Taip pat galima prielaida, kad vietovė pavadinta pagal pirmąją pilį, kuri XIV a. buvusi medinė.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m.
1867 m.*[3] 1905 m.[8] 1931 m. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur. 1979 m.sur.
221 318 427 361 558 478
1980 m. 1986 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.
480 543 586 508 493 413

Žymūs žmonės

Kaime gimė:

  • Medardas Čobotas, medicinos mokslų daktaras, docentas. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras.

Literatūra

Vladislovas Sirokomlė savo „Iškylose iš Vilniaus po Lietuvą“ pavaizdavo ant Medininkų pilies sienų vaikščiojantį Ldk Algirdą. Jis teigė, kad čia daug kartų lankėsi Jogaila, pilyje buvusi Ldk Kazimiero vasaros rezidencija, kurioje jo vaikus mokė istorikas Janas Dlugošas.

Šaltiniai

  1. Medininkai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Мѣдники. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 377 psl. (rus.)
  4. Medininkai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Medininkai loadmap.net
  6. Miesteliai.lt
  7. Lietuvos pilys 1971, Vilnius: Mintis.
  8. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
  9. Medininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 545 psl.