Mergelės Marijos paėmimas į dangų (Correggio)
Mergelės paėmimas į dangų | |
---|---|
Menininkas | Koredžas |
Metai | apie 1530 |
Meno kryptis | Aukštasis renesansas |
Tipas | freska |
Išmatavimai | {{{išmatavimai}}} |
Miestas(vieta) | Parmos katedra |
Muziejus |
„Mergelės Marijos paėmimas į dangų“ – renesanso dailininko Koredžo (1489–1534) freska, esanti Parmos katedroje ir puošianti jos pagrindinio oktagonalaus kupolo vidinę pusę.
Kontraktą darbui Koredžas pasirašė 1522 m. lapkričio 3 d. Freska baigta 1530 m.
Aprašymas
Freską Koredžas sukūrė kaip savo freskos Šv. Jono Evangelisto bažnyčioje Parmoje tąsą, tik kur kas didesnio užmojo ir apimčių. Freskoje vaizduojamas Mergelės Marijos paėmimas į dangų. Mergelė Marija kyla lydyma apaštalų, apsuptyje grojančių ir žaidžiančių angelų. Iš Mergelės šonų galima pažinti Adomą ir Ievą. Pasitikti Marijos iš viršaus leidžiasi Jėzus Kristus, kuris vaizduojamas jaunas ir be barzdos. Kupolo atramų iliuziniuose okuluose – Parmos miesto globėjai: Šv. Jonas Krikštytojas, Šv. Hilarijus, Šv. Tomas (kita versija – Šv. Juozapas) ir Šv. Bernaras.
Freskos meninė koncepcija – pavaizduoti iliuzionistinį erdvės pratęsimą. Koredžo figūros atrodo ne kaip bekūnės dvasios, o kaip realūs kūnai, tačiau tuo pat metu, atrodo, laisvai skriejantys erdvėje. Darbas bendrai paveikė Italijos bažnyčių vėlesnes kupolų freskų tapimo tradicijas, o puošnumas ir dekoratyvus efektas būdingas daug vėlesniems rokoko stiliaus darbams. Giovanni Lanfranco tiesiogiai sėmėsi įkvėpimo iš Koredžo tapydamas Sant' Andrea della Valle bažnyčios kupolą Romoje.