Merguva
| Merguva | ||
|---|---|---|
 | ||
| Lokalizacija | ||
| Vieta | Pagėgių sav., Lietuva | |
| Plotas | 0,444 km² | |
| Kranto linijos ilgis | 6,82 km | |
| Kilmė | upinis (senvaginis) | |
| Didžiausias gylis | 3,5 m | |
| Įteka | Skraudupis, M-1 | |
Merguva – senvaginis ežeras vakarų Lietuvoje, Pagėgių savivaldybėje, apie 4,5 km į pietus nuo Lumpėnų, priešais Ragainę, prie Nemuno dešiniojo kranto. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 3,3 km, plotis iki 0,21 km. Altitudė 4,1 m. Gylis siekia ~3,5 m. Ežeras senvaginis (žiogė), lanko formos. Potvynių metu užliejamas Nemuno vandens. Krantai žemi, aplink plyti sukultūrintos lankos. Įteka Skraudupis ir M-1 upelis (iš Bitežerio), vakaruose protaka jungiasi su Nemunu. Į pietryčius nuo Merguvos yra Bitežeris – tos pačios senvagės dalis (prieš 150 metų šios dalys jungėsi)[1]. Rytinėje pakrantėje eina kelias 4229 Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė ir stūkso Bitėnų miškas.
Į šiaurę nuo Merguvos įsikūrę Bitėnai.
Istorija
Merguva, senovėje dar vadinta Mergežeriu (Mergilsee), minima XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose.[2]
Pavadinimas Merguva galimai kilęs nuo žodžio merga, mergelė, bet neatmestina ir kur kas archajiškesnė kilmė nuo šaknies mer- (plg. „marios“, Šablonas:Av „pieva“), taip pat žr. latv. merga, mārgā „menkas lietus“, ček. mrholiti „lynoti“ ir pan.[3]
Šaltiniai
- ↑ Merguva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 52 psl.
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 432 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 211–212 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.
| ||||||