Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Christian cross.svg
Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Merkine church.jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Kaišiadorių vyskupija
Dekanatas Merkinės katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1615 m.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija: Merkinės seniūnija
Gyvenvietė: Merkinė
Adresas Kardinolo V. Sladkevičiaus g. 10

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Merkinės miestelyje, netoli jo centro. Gotikinė, po rekonstrukcijos įgavusi baroko bruožų.

Gotikinė bebokštė halinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (XV a. pirmoji pusė, po 1648 m. rekonstrukcijos įgavo baroko bruožų, 1884 m. pagal architekto N. Čiagino projektą pristatytas prienavis). Bažnyčioje yra 5 vertingi mediniai barokiniai altoriai (XVII–XIX a.), paveikslų („Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ XVI a., „Švč. Mergelė Marija“, manoma, XVII a., „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ XVII a.XVIII a., „Šv. Antanas“, „Šv. Rokas“, abu 1856 m., abiejų dail. P. Kandreckis, „Šv. Jurgis“ 1879 m., „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ XX a. pirmoji pusė), medinė krucifikso skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XX a. pradžia).

Akmens mūro šventoriaus tvora su etnografinės formos vartais-varpine (manoma, 1842 m.; virš vartų – varpinės geležinis kryžius, XIX a.).

Istorija

Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iš tvirtovės iki 1387 m. Bažnyčia Merkinėje minima 1392 m., 1496 m. atnaujinta. 1442 m. Ldk Kazimieras bažnyčiai skyrė turtų. Kiti valdovai juos papildė 1516 ir 1582 m. 1607 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas (fundatorius burmistras Kristupas Steponis), 1615 m. pastatyta mūrinė bažnyčia.

1676 m. įsteigtas jėzuitų vienuolynas, pastatyta bažnyčia (hetmono Mykolo Paco rūpesčiu). 1648 m. iš dalies permūrytos ir nutinkuotos parapinės bažnyčios sienos, pastatytas frontonas, iš naujo suskliausti skliautai. 1655 m. bažnyčia apgriauta, iki 1674 m. suremontuota. Merkinės parapijai 1744 m. priklausė 66 kaimai abipus Nemuno. 17251773 m. veikė nepilnoji jėzuitų kolegija; 1774 m. ji atiteko dominikonams, kurie 1776 m. įsteigė mokyklą (veikė iki 1831 m. kaip apygardėlės mokykla).

1822 m. liepos 16 d. per miestelio gaisrą sudegė klebonija ir visos 3 katalikų bažnyčios (parapinė, dominikonų, jėzuitų). 1832 m. uždaryto dominikonų vienuolyno bažnyčia perduota parapijai, vienuolyne įsikūrė policija ir pasienio sargyba. 1843 m. kunigas Kajetonas Aleknavičius savo lėšomis pastatė kleboniją (su parapijiečiais kalbėjo lietuviškai), 1856 m. bažnyčia šiek tiek perstatyta. 1884 m. pagal M. Strebeikos projektą pastatytas priebažnytis. Konstantinas Jagminas, Merkinėje vikaravęs 18901896 m., bažnyčioje pradėjo giedoti lietuviškai, organizavo lietuviškų knygų gabenimą iš Tilžės.

Kazimiero Ribikausko, Merkinėje klebonavusio 19111934 m., rūpesčiu 1912 m. dekoruotas bažnyčios vidus, pastatyta klebonija, atsisakyta lenkiškų pamaldų. Kiek vėliau vikaras M. Cijūnaitis su vargonininku Sčesnulevičiumi subūrė puikų lietuvišką chorą. 19121914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, kuriam 1913 m. leista įsteigti biblioteką - skaityklą. 1913 m. įkurtas „Ryto“ draugijos skyrius. Po Pirmojo pasaulinio karo Merkinėje dirbo kompozitorius Teodoras Brazys ir dr. Juozas Bakšys. Juos iš Vilniaus už lietuvišką veiklą ištrėmė Vilniaus vyskupijos valdytojas prelatas K. Michalkevičius. T. Brazys Merkinės apylinkėse surinko lietuviškų dainų, kunigas daktaras J. Bakšys 1921 m. įsteigė progimnaziją ir buvo jos direktorius. Jis, 1924 m. gruodžio 17 d. dviem šūviais piktadarių sužeistas, 1925 m. sausio 7-ąją mirė.

Po Antrojo pasaulinio karo Merkinėje klebonavo Zigmas Komaras, Sibiro tremtinys, Kaišiadoryse bolševikų nužudytas dekanas Andrius Juknevičius, nuo 1966 m. – Petras Laskauskas (1903–1988), (palaidotas šventoriuje). Bažnyčia 1930 m., po 1941 m. gaisro ir 19711972 m. remontuota.

Architektūra

Bažnyčia gotikinė, po rekonstrukcijos įgavusi baroko bruožų, bebokštė, su trisiene apside. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Presbiteriją nuo navų skiria 3 triumfo arkos. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Vartai su mūrine varpine (XIX a.).

Nuorodos

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 89% (+4538-9=4529 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 15% (+785-201=584 wiki spaudos ženklai).