Mezenė
Mezenė | |
---|---|
Ilgis | 966 km |
Baseino plotas | 78 000 km² |
Vidutinis debitas | 866 m³/s |
Ištakos | Timano kalvagūbris |
Žiotys | Mezenės įlanka, Baltoji jūra |
Šalys | Rusija |
Mezenė (rus. Мезень) — upė Komių respublikoje ir Archangelsko srityje, Rusija.
Geografija
Ilgis 966 km, baseino plotas 78 000 km², prasideda Komių respublikoje, Timano kalvagūbrio vakariniame šlaite. Aukštupy krantai aukšti ir uolėti. Po santakos su Vakša, žemupyje, tėkmėje atsiranda seklumų. Įteka į Baltosios jūros Mezenės įlanką.
Vidutinis debitas - 886 m³/s, didžiausias - 9530 m³/s. Mityba mišri, daugiausia – sniegas. Upė patvinsta gegužę - liepą. Užšalusi lapkritį–balandį. Upės žemupį veikia jūros potvyniai; jų aukštis ties žiotimis 7–12 m. Jūros potvyniai jaučiami 64 km nuo žiočių. Laivuojama 200 km nuo žiočių, iki santakos su Vaška, pavasarį - 680 km. Prie žiočių - Mezenės miestas, išvystyta žvejyba. Plukdoma mediena.
Didžiausi intakai - Mezenės Pižma, Suda, Peza (dešinieji), Irva, Pysa, Vaška, Bolšaja Loptiuga (kairieji).[1]
Šaltiniai
- ↑ Mezenė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 7 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|