Mišučiai (Kretinga)
| Mišučiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Mišučiai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Klaipėdos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Kretingos rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Žalgirio seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 9 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Mišučiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurės rytus nuo Dupulčių ir 1 km į šiaurę nuo Raguviškių, Minijos dešiniajame krante.
Stūkso Mišučių piliakalnis.
Istorija
Buvusio Mišučių dvaro žemėje prie Minijos stūkso Mišučių piliakalnis su gyvenviete, kurioje Mišučių apylinkės gyventojų protėviai gyveno I tūkstantmetyje – XIII a. Mirusius gentainius jie laidojo Minijos slėnyje ties Raguviškiais įrengtuose kapinynuose.[2]
Kaimas susiformavo po valakų reformos XVI a. antroje pusėje. Jo žemės plytėjo abipus Minijos. XVII-XVIII a. kitapus upės buvo įkurtas Mišučių dvaras, kuris dabar priklauso Nausodžio kaimui.
1709–1711 m. kaime siautėjo maro epidemija. Jos metu mirę gyventojai palaidoti Minijos slėnio terasoje esančiose kapinėse, vadinamose Maro kapeliais. Marui praslinkus atsirado daug tuščios žemės. 1717-1718 m. Mišučių valstietis Kazimieras Lukauskis kartu su kitais Mišučių dvaro baudžiauninkais skundėsi valdos savininkui Kazimierui Jonui Sapiegai, kad dvaro valdytojas juos skriaudžia: varo dirbti tuščių valakų, verčia mokėti visokias rinkliavas ir nebūtus mokesčius.[3]
1846 m. Kartenos parapijos Mišučių kaime buvo 19 dūmų.[4] Po baudžiavos panaikinimo valstiečiai nenorėjo paklusti Mišučių dvarininkui Konstantinui Parčevskiui, 1861–1862 m. aktyviai dalyvavo Kartenos valsčiuje kilusiuose neramumuose, 1865 m. atsisakė mokėti nuomą ir rašytis į gyventojų knygas.[5]
1910 m. rugpjūčio 12 d. Mišučių ūkininkas Jurgis Stainys dalyvavo pirmojoje Kretingos gyvulininkystės pasiekimų parodoje ir už užaugintą kumelę su kumeliuku laimėjo I-jo laipsnio prizą: plūgą su verstuvu ir rateliu, kurį jam įteikė Kretingos grafas Aleksandras Tiškevičius.[6]
Nuo 1861 m. kaimas priklausė Kartenos valsčiaus Mišučių seniūnijai, nuo 1919 m. Kretingos valsčiaus Rubulių seniūnijai. 1922 m. pradėtas skirstyti į vienkieminius ūkius. 1923 m. jame buvo 22 ūkiai,[7] 1927 m. atidaryta Mišučių pradinė mokykla. Jos mokiniai įkūrė jaunųjų ūkininkų ratelį, dalyvavo medelių sodinimo ir kituose konkursuose.[8] 1939 m. mokykla buvo 4 skyrių. Joje veikė 3 komplektai, mokėsi 150 vaikų ir dirbo 3 mokytojai.[9] Mokyklos vedėja buvo Bogumila Kučinskienė.
Dauguma gyventojų buvo evangelikai liuteronai, kurie į kaimą pradėjo keltis XIX a. II pusėje. Jie priklausė Kretingos evangelikų liuteronų bendruomenei, o kaimo žemių pakraštyje ties riba su Raguviškiais įsirengė savo kapines, kurios veikia ir šiandien. Ūkininkas Mikas Pipiras buvo Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios vargonininkas. Jo sūnus Mikas Pipiras, taip pat vargonininkavęs toje pačioje bažnyčioje, pasakojo, kad pas tėvą prieš karą apsistodavęs atostogauti atvykęs Antanas Smetona, kuris mėgęs medžioti aplinkiniuose miškuose.
1940 m. Sovietų Rusijai okupavus Lietuvą, net 25 evangelikų liuteronų šeimos (Martyno Jokumaičio, Antano Tolio, Martyno Penelio, Jono Bukolės, Antano Plenio, Richardo Staigio, Martyno Matūzo, Jono Putvino, Juliaus Pakalniškio, Antano Venskaus, Barboros Peicienės, Urtės Endrisienės, Onos Grobštienės, Endrio Pakalniškio, Miko Pipiro, Jono Auskaičio, Adolfo Olbrikaičio, Domo Staigio, Jono Staigio, Jono Grobštos, Martyno Plenio, Jurgio Plenio, Jurgio Auskaičio, Marijos Grobštienės ir Martyno Žvilio) repatrijavo į Vokietiją.[10] Po 1941 m. nacių surengtų represijų be šeimininkų kaime liko žydo Ruvino Braukės 16,02 ha ūkis.
Po karo aplinkiniuose miškuose veikė Kardo rinktinės partizanai. 1946 m. kaime jie nušovė apylinkės pirmininką J. Navicką, 1947 m. – naujakurį K. Ramoną, 1949 m. – apylinkės pirmininką Abrutį.[11]
1948–1951 m. į Sibirą buvo ištremta 50 žmonių – Juozo Ato, Miko Jakumaičio, Miko Jokšo, Bertos Lekauzienės, Konstancijos Lukauskienės, Juozo Mačernio, Augustino Miltakio, Jurgio Pakalniškio, Urtės Pakalniškienės, Antano Paulausko, Martyno Plenio, Juozo Šilgalio šeimos.[12]
Pokario metais kaime tebeveikė pradinė mokykla. Joje dirbo mokytojai Jonas Misiūnas, Jadvyga Mažeikaitė, Vlada Sindikaitė, Ona Žuolienė, Leonas Vaicikauskas, Sofija Saliamonaitė-Vaicikauskienė, Jonas Smetona, Zena Supranavičienė, Stasė Vaitkutė, Morta Verkytė, Stasys Vilkys, Ona Kubilienė,[13] 1963 m. mokėsi 23 vaikų.[14] Dar labiau sumažėjus besimokančių, mokykla uždaryta.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 m. | Mišučių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
| 1915-1918 m. | Mišučių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis |
| 1919–1940 m. | Rubulių seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941 m. | Rubulių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR |
| 1941–1944 m. | Rubulių seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis |
| 1944–1950 m. | Rubulių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR |
| 1950–1953 m. | Rubulių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis |
| 1953–1959 m. | Rubulių apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1959–1995 m. | Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995– | Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
 | ||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[15] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 233 | 165 55 (kaime) 110 (dvare) |
128 | 107 | 17 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 9 | 6 | 10 | 9 | - | ||
| ||||||
Kultūros paveldas
- Mišučių kaimo senosios kapinės, vad. Maro kapeliais (XVI–XIX a.).
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Mišučiai (Kretinga) TSRS topografiniame žemėlapyje[16][17]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Šaltiniai
- ↑ Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
- ↑ Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. - Lietuvos lokaliniai tyrimai. - (Vilnius, 2002/05). - T. 1 (2). - P. 207–209
- ↑ Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais. - Vilnius, 1961. - T. 2. - P. 79, 80
- ↑ Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - Str. 164 (Miszucie)
- ↑ Mečislovas Jučas, Leonas Mulevičius, Antanas Tyla. Lietuvos valstiečių judėjimas 1861-1914 metais. - Vilnius, 1975. - P. 25, 27, 203
- ↑ Vienybė. - 1910, rugsėjo 7. - P. 560
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 114
- ↑ Jaunasis ūkininkas. - 1937, spalio 21. - P. 331
- ↑ Kretingos apskrities pradžios mokyklų inspektoriaus 1939 metų apyskaita. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 10, b. 251. - L. 2
- ↑ Duomenys apie be savininkų 1940–1942 m. likusius ūkius ir jų valdytojus Kretingos apskrityje. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 9, b. 5. - L. 5–7
- ↑ Mišučiai. - Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - Vilnius, 1968. - T. 2. - P. 614
- ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius, 1993. - T. 1. - P. 425–459
- ↑ Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 5, b. 20. - L. 124. - F. 10, b. 107. - L. 13, 46. - B. 111. - L. 1. - B. 160. - L. 53, - B. 171. - L. 251, 268. - B. 175. - L. 11. - B. 176. - L. 10. - B. 177. - L. 12. - B. 178. - L. 15. - B. 180. - L. 17. - B. 183. - L 18. - B. 185. - L. 17. - B. 188. - L. 10
- ↑ Žinios apie Kretingos rajono bendro lavinimo mokyklas. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 10, b. 181. - L. 4
- ↑ Mišučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 614 psl.
- ↑ Mišučiai (Kretinga) SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Mišučiai (Kretinga) loadmap.net