Mižė
Mižė – upė Želvos apylinkėse (Ukmergės rajonas).
Tokios pat šaknies Lietuvos vandenvardžiai:
- Mižavas – upė prie Grinkiškio (Radviliškio rajonas);
- Mižupis – upė prie Šimkaičių (Jurbarko rajonas), upė prie Pašušvio (Radviliškio rajonas);
- Mižupėlis – upė prie Surviliškio (Kėdainių rajonas);
- Mižupys – upė prie Betygalos (Raseinių rajonas), upė prie Pernaravos (Kėdainių rajonas).
Panašūs Lietuvos vietovardžiai:
- Mižaraistis – bala prie Leipalingio (Druskininkų savivaldybė);
- Miždaubis – pieva prie Viduklės (Raseinių rajonas);
- Mižlankys – pieva prie Josvainių (Kėdainių rajonas);
- Mižnė – pieva prie Vištyčio (Vilkaviškio rajonas).
Pavadinimo kilmė
Lietuvių vietovardžiai, turintys šaknį miž-, visų pirma sietini su šaknies myž- vietų vardais (pavyzdžiui, Myžeklis), toliau – su lietuviškais žodžiais mižas – „penis“, mižė – „cunnus“, mižius – „mižnius“ (LKŽ VIII 305), myžti ir t. t. (mažumo ar panašumo prasme).[1]
Panašios šaknies vandenvardžiai siejami su šaknimi miz- (yra panašių vandenvardžių ir Latvijoje – Mizene, Mizupe), kuri kildinama nuo žodžio miza – „žievė, luoba, lukštas“.
Panašūs vandenvardžiai
Šaltiniai
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvos hidronimų etimologinis žodynas. // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 219 psl.