Mimikrija
Mimikrija – reiškinys, kai organizmas savo spalva ir forma yra panašus į kitos rūšies organizmą arba negyvą daiktą, dėl ko jo gebėjimas išgyventi būna didesnis. Tai specialus prisitaikymao būdas, kai augalas arba gyvūnas (mėgdžiotojas) supanašėja su kitu augalu, gyvūnu ar kitokiu objektu (modeliu).
Mimikrija padeda gyvūnams apsisaugoti nuo plėšrūnų arba plėšrūnams suklaidinti grobį.
Mimikrija skiriasi nuo slepiamosios spalvos turėjimo. Pvz., tai, kad baltosios meškos yra sunkiai pastebimos snieguose, yra ne mimikrija. O tai, kad kai kurių rūšių tropinės medžiuose gyvenančios varlės nejudėdamos primena prilipusį paukščio išmatų gabalėlį, yra mimikrija. Kai kurios rūšys, pvz., chameleonai ar varlės gali keisti savo spalvą priklausomai nuo aplinkos. Toks spalvos keitimas vadinamas homochromija, bet tai irgi ne mimikrija.
Kai kurie nepavojingi gyvūnai yra labai panašūs į pavojingesnes rūšis, pvz., nenuodingos gyvatės gali būti panašios į labai nuodingas gyvačių rūšis. Daug vabzdžių, neturinčių kitų apsaugos priemonių, yra panašios spalvos kaip ir geluonį turintys vabzdžiai.
Antigenų mimikrija
Kai kurios bakterijų ir kitų mikroorganizmų rūšys sugeba savo paviršiuje pamėgdžioti makroorganizmo molekules ar jų fragmentus. Dėl to žmogaus ar kito bakterijos šeimininko imuninė sistema pripažįsta jas kaip „savas“ ir nepradeda atsako į infekciją.
Augalų mimikrija
Augalai ofriai mimikriją pritaikė dauginimuisi – jų žiedai panašūs į Eucera genties bičių pateles, o skleidžiamas panašus kvapas privilioja bičių patinėlius.
Vorų homochromija
Kai kurios vorų rūšys sugeba pakeisti kūno spalvą ir prisitaikyti prie aplinkos. Geltonojo žiedvorio (Misumena vatia) lytiškai subrendusių patelių spalva labai varijuoja: ant geltonų žiedų aptinkami vorai su geltonu pilveliu, ant baltų žiedų – su baltu, ant dobilų – su raudona dėme ant pilvelio. Spalvų įvairovė tokia didelė, kad kai kurie autoriai šiuos spalvinius variantus laikė atskiromis rūšimis. Šis persidažymas vyksta negreitai, o trunka apie 3 dienas.
Vikiteka
| ||||||