Mindaugas Julius Bloznelis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Mindaugas Julius Bloznelis
Bloznelis Mindaugas Julius 2006.jpg

Gimė 1923 m. lapkričio 28 d. (100 m.)
Merkinė

Sutuoktinis(-ė) Kamilė Laimutė Bloznelienė
Vaikai

Laima Bloznelytė-Plėšnienė ir Mindaugas Petras Bloznelis


Alma mater Maskvos politechnikos institutas

Mindaugas Julius Bloznelis (1923 m. lapkričio 28 d. Merkinėje - 2015 m. lapkričio 8 d. Vilniuje, palaidotas Merkinėje) – inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo veikėjas, visuomenininkas, rašytojas.

Kilmė ir šeima

Tėvai – Julius Bloznelis (...), Lietuvos savanoris ir savojo krašto šviesuolis; – A Bloznelienė (Jezukevičiūtė, ...).
Broliai, seserys - ...

Šeima – žmona Kamilė Laimutė Bloznelienė, ... (Žakavičiūtė, g. 1935 m. balandžio 21 d. Čiobiškiai, Ukmergės apskr.) – gydytoja kardiologė (Kauno medicinos institutas, 1958 m.), medicinos mokslų daktarė (1990 m.), habilituota biomedicinos mokslų daktarė (...).
Vaikai – Laima Plėšnienė (g. 1961 m. gegužės 11 d. Kaune), gydytoja onkologė (Kauno medicinos institutas, 1984 m.), chirurgė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (1997 m.); – Mindaugas Petras Bloznelis (g. 1963 m. spalio 17 d. Kaune), matematikas (Vilniaus universitetas, 1986 m.), habilituotas fizinių mokslų daktaras (2000 m.).

Jaunystės metai

1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Septyniolikmetis idealistas įsijungė į tautos sukilimą Kaune, kartu su Žaliakalnio būrio vyrais užėmė Kauno sovietinio saugumo rūmus.

Prasidėjus nacių okupacijai Kaune abiturientams buvo suorganizuoti trumpi pedagoginiai kursai. Po jų Mindaugas išvyko į Dzūkijos kaimą. Dėl šiltinės epidemijos mokykla buvo uždaryta. Teko grįžti į Kauną. Čia užsirašė hospitantu į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) technologijos fakultetą. Prasidėjo studijos ir pasipriešinimo naciams veikla Lietuvių fronte, dalyvavimas ateitininkų "Grandyje". 1944 m. pradžioje su nemažų kolegų studentų būriu nuvyko į Marijampolės karo mokyklą, trečiąją kuopą. Vokiečiams panorėjus kariūnus panaudoti savo tikslams, gegužės mėn. kuopos buvo išformuotos. Artėjant frontui dėstytojas Jankauskas suorganizavo keletui studentų nukreipimus į Zalcburgo elektrinių kaskadą - puiki proga išvengti sovietų represijų. Mindaugas Bloznelis išvyko vakarų kryptimi vienu paskutinių traukinių. Trumpam sustojo draugo tėviškėje. Čia sutikto ūkininko priekaištas – „tai jūs, studentai, daugiausia kalbėjote apie pareigą savam kraštui, o dabar patys bėgate palikdami naikinti tautą“ – paskatino dar kartą apsvarstyti pasirinktą kelią. Su draugu nusprendė likti kartu su dauguma: koks tautos likimas, toks ir mūsų.

Frontui praėjus grįžęs į Kauną tęsė studijas vėl atsidariusiame VDU. Su keletu grandiečių draugų ir antinacinės veiklos bendražygių (Liudas Dambrauskas, Stasys Rainys, Leonas Tvarionavičius, Pranas Sasnauskas) apsisprendė sovietinio tvano suirutėje imtis organizacinio darbo: telkti likusias intelektualines jėgas kritinių tautos gyvenimo metu. Taip 1944 m. spalio pabaigoje tapo įkurtos pogrindinės antisovietinės organizacijos Lietuvos Išlaisvinimo Tarybos (LIT) nariu.

Tremtyje

1945 m. balandį buvo suimtas. Iki 1954 m. kalintas kalėjimuose ir šiaurės Uralo lageriuose. Lagerio ligoninės sesutės lietuvaitės dėka išvengęs „dochodiagos“ (klipatos) mirties. Nuo 1954 m. gyveno tremtyje Magadane. Į Lietuvą grįžo 1958 m.

Mokslo arimuose

1963 m. baigė Visasąjunginį neakivaizdinį politechnikos institutą Maskvoje. 1975 m. apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją. 19641970 m. dėstė Kauno politechnikos institute. 19731990 m. dirbo Energetikos institute (tyrė dirbtinį intelektą). 19901994 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Yra 10 išradimų autorius.

Visuomeninė veikla

1989 m. dalyvavo atkuriant Lietuvių katalikų mokslų akademiją, 19921997 m. buvo jos centro valdybos mokslinis sekretorius, nuo 1998 m. jos Kauno skyriaus pirmininkas.

1989 m. įkūrė Lietuvos politinių kalinių bendriją „Kolyma” ir buvo jos pirmininkas iki 2007 m. birželio.

1990 m. „Į Laisvę fondo“ Lietuvos filialo steigėjas, valdybos narys. Nuo 2001 m. rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis” vadovas.

1994 m. Mindaugas Bloznelis kartu su Arimantu Raškiniu ir Petru Plumpa buvo katalikiško savaitraščio XXI amžius atgaivintojai. O kartu su Liudu Dambrausku, Arvydu Juozaičiu, Kazimieru Vasiliausku ir Vaidotu Dauniu – „Naujoji Romuva” žurnalo atgaivinimo iniciatorius.

Iš Sibiro lagerių parsivežta lietuviškoji maldaknygė atvedė prie Adelės Dirsytės asmens. Šios lagerių kankinės atminimui pagerbti parengė pirmąjį leidinį "Adelė Dirsytė: gyvenimas ir darbai" (išleido LKMA 2003). Suprasdamas istorinio liudijimo vertę, parengė antinacinio Lietuvių fronto pasipriešinimo įstoriją - katalikiško jaunimo, subrendusio ateitininkų gretose, kovos už Tėvynės laisvę metraštį „Lietuvių frontas“ (išleido „Į laisvę“ fondas 2008/2012 m.).

Bibliografija

Parašė knygas „Lietuvos išlaisvinimo taryba” (1997 m.), „Adelė Dirsytė: gyvenimas ir darbai” (2003 m.), „Neramūs metai” (2007 m.), „Lietuvių frontas” (dvi dalys, 2008 ir 2012), dvi dalys, 2008 ir 2012), taip pat dalyvavo rašant ir sudarant daug kitų knygų ir publikacijų, daugiausiai istorinėmis rezistencinėmis temomis.

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 51% (+3534-86=3448 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – autorius – 50% (+3449-0=3449 wiki spaudos ženklai).