Kernavės II piliakalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Mindaugo sostas)
Kernavės II piliakalnis
Kiti pavadinimai

Mindaugo sostas

Lithuania Kierniów mounds1.jpg
Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Širvintų rajono savivaldybė
Seniūnija: Kernavės seniūnija
Gyvenvietė: Kernavė
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m 20–22
Aikštelės apimtis, m 57×24,5
Naudojimo laikotarpis I tūkstm. – XIV a.
Žvalgymo metai 1857 m.
Tyrimo metai 1979–1982 m.
Registrinės savybės
Statusas Paminklas
Tipas Piliakalnis
Unikalusis objekto kodas 3408
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A1470P
Objekto kodas

iki 1990-12-28

AR1131
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Kernavės II piliakalnis (arba Mindaugo sostas, Mindaugo kalnas) – Aukuro kalno priešpilis, vienas iš Kernavės piliakalnių Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietiniame pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite.

Piliakalnis

Kernaves kulturinis rezervatas.png


Priešpilis (Mindaugo Sostas) įrengtas aukštumos kyšulyje į šiaurę nuo piliakalnio, už 11 m gylio, 50 m pločio natūralaus griovio. Jo aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga šiaurės–pietų kryptimi, 57×24,5 m dydžio. Jos šiauriniame gale supiltas 5 m aukščio, 16 m pločio pylimas, kurio išorinis 15 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m gylio, 45 m pločio natūralų šaltiniuotą griovį. Šlaitai statūs, 20-22 m aukščio.

Priešpilio rytinė dalis nuslinkusi, erozijos stabilizuotos 1985-2004 m. Mindaugo sosto rytinis šlaitas atkurtas po 1979 m. kovo 8 d. griūties.

Kernavės piliakalniai Pajautos slėnio panoramoje: Mindaugo sostas, už jo – Lizdeikos kalnas

, dešinėje – Aukuro kalnas.]]

Tyrimai

Mindaugo pilys

1857 m. bandė kasinėti Vladislovas Sirokomlė (L. Kondratavičius). 1970 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. [1] 1979-1982 m. Pranas ir Regina Kulikauskai ištyrė beveik visą aikštelę - 564 m² plotą, rado iki 2,5 m storio kultūrinį sluoksnį su įvairiais V a.XIV a. radiniais.

Gyvenvietė priešpilyje buvo jau I tūkstantmečio viduryje. Jos kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos keramikos. Priešpilis įrengtas greičiausiai jau XIV a. Tuo metu jame stovėjo mediniai pastatai (tarp jų ir gyvenami su krosnimi), o nelygios aikštelės kraštuose buvo medinė gynybinė siena. Jos vietą žymi iki 1,5 m pločio moliu tvirtintų akmenų grindinys. Siena statyta iš stambių įkastų ir sukirstų rąstų, apkrėstų moliu. Kultūriniame sluoksnyje rasta žalvarinė pasaginė ir apskrita plokštelinė lieta segės, indo dalys, apyrankės dalis, apkalai, geležinis strėlės antgalis, apkaustas, cilindrinių spynų dalys, peiliai, molinis kiaušinis, verpstukai, kaulinė yla, apkalas, žiestos keramikos, gyvulių kaulų.

1365 m. sudeginus priešpilį gaisravietė užpilta 0,5-1,5 m storio smėlio sluoksniu ir užplūkta 0,3-0,8 m storio molio sluoksniu išlyginant aikštelės paviršių. Aikštelės pakraščiuose pastatyta moliu drėbta medinė gynybinė siena, prie kurios vidinės pusės buvo priglausti 3,4 m pločio ūkinės paskirties pastatai. Šio laiko kultūriniame sluoksnyje rastas geležinis arbaletinis strėlės antgalis, prabajus, peiliai, pjautuvas, žirklės, skustuvas, pentinas, cilindrinės spynos dalys, žalvarinio rakto galvutė, apkalai, žvangutis, žiestos keramikos, grūdų.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIV a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 10800 m².

Aplinkiniai piliakalniai

Blank-50px.png Janionių piliakalnis 13 km
Paparčių piliakalnis 7 km
Šeimyniškėlių piliakalnis 74 km
Bartkūnų piliakalnis 27 km
Dainių piliakalnis 17 km
Šeimyniškių piliakalnis 97 km
Laužiškio piliakalnis 26 km
Sadūniškių piliakalnis 14 km
Blank-50px.png
Žaslių piliakalnis 16 km
Mančiūnų piliakalnis 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Bernotų piliakalnis 29 km
Veršiobalio piliakalnis 10 km
Latvių piliakalnis 3 km
Kalninių Mijaugonių piliakalnis 18 km
Paalkių piliakalnis 3,5 km
Bražuolės piliakalnis 21 km
Trakų salos pilis 25 km
Kriveikiškio piliakalnis 0,4 km
Bielazariškių piliakalnis 7 km
Gedimino pilis 35 km

Šaltiniai

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 83-84 (Nr. 311)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 38-43.
  • Tomas Baranauskas. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis // Lietuvos archeologija. Vilnius. 2003. T. 24, p. 66, 82.
  • Romas Jarockis. Kaulinių – raginių dirbinių gamyba Kernavėje XIII–XIV a. // Lietuvos archeologija. Vilnius. 1992. T. 9, p. 168–182.
  • Romas Jarockis. XIII–XIV amžių Kernavės kauliniai – raginiai dirbiniai // Lituanistica. 1996. Nr. 4, p. 11–24.
  • Gintautas Karnatka. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 236–238.
  • Vytautas Kazakevičius. Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje II–XII/XIII a. Vilnius. 2004, p. 28, 35, 37-38, 43.
  • Pranas Kulikauskas, Aleksiejus Luchtanas. Archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje 1979 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, 1980. p. 35–38.
  • Aleksiejus Luchtanas. Gyvenvietės prie Kernavės tyrinėjimai 1983 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 28–31.
  • Aleksiejus Luchtanas. Kernavės Pilies kalno tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, 1986. p. 34–35.
  • Aleksiejus Luchtanas. Tyrinėjimai Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. p. 137–142.
  • Aleksiejus Luchtanas. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje ir jos apylinkėse // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 195–196.
  • Aleksiejus Luchtanas. Tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 148–152.
  • Aleksiejus Luchtanas. Kernavė: Pajautos slėnio paslaptys // Kultūros barai. Vilnius. 1990. Nr. 3, p. 64–68; Nr. 4, p. 58–62.
  • Aleksiejus Luchtanas. Kernavės pušyno prie Neries archeologiniai tyrinėjimai 1991 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. I, p. 27–29.
  • Aleksiejus Luchtanas. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. I, p. 103–107.
  • Aleksiejus Luchtanas. „Aukuro kalno“ piliakalnio Kernavėje tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 50–53.
  • Aleksiejus Luchtanas. „Aukuro kalno“ piliakalnis Kernavėje // Baltų archeologija ir etnologija. Vilnius, 1994. p. 11–13.
  • Aleksiejus Luchtanas. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 158–160.
  • Aleksiejus Luchtanas. Kernavė, Kernavė… // Liaudies kultūra. Vilnius. 1995. Nr. 5, p. 1–9.
  • Aleksiejus Luchtanas. Kernavės ekspedicijai 15 metų // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai. Vilnius, 1995. p. 42–44.
  • Aleksiejus Luchtanas. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai 1995 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996. p. 254–255.
  • Aleksiejus Luchtanas. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1994 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996. p. 115–117.
  • Aleksiejus Luchtanas. Gyvenviečių ir kapinyno tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1996 ir 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 82–86.
  • Aleksiejus Luchtanas. Kernavė // Lithuanian archaeology: investigations and findings. Vilnius, 1998. p. 22–23.
  • Aleksiejus Luchtanas. Kernavė – litewska Troja // Kernavė – litewska Troja. Warszawa, 2002. p. 11–33.
  • Aleksiejus Luchtanas, Gintautas Vėlius. Katalog // Kernavė – litewska Troja. Warszawa, 2002. p. 95–201.
  • Aleksiejus Luchtanas, Gintautas Vėlius. Archeologinių tyrinėjimų Kernavėje istorija // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius, 2005. p. 43–51.
  • Aleksiejus Luchtanas, Manvydas Vitkūnas. Kernavės gynybinis kompleksas // Karo archyvas. Vilnius, 2004. T. XIX, p. 30–83.
  • Лухтан А. Селище в Кернаве на берегу р. Нярис // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. 1987. T. XXVIII, p. 3–21.
  • Лухтан А. Клад из Кернаве // Coветская археология. Москва. 1988. № 2, c. 251–256.
  • Лухтан А, Сазонов Ю. В. Строительство в Кернаве в I и первой половине II тысячелетия н. э. // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. Псков, 1989. c. 36–38.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии. Вильна, 1893, c. 73.
  • Gintautas Rackevičius. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a. Vilnius. 2002, p. 93, 100-101, 149-150, 167-169.
  • Petras Tarasenka. 1922. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė. Tilžė. T. I. Kn. 4–5, p. 580.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos piliakalniai. Vilnius. 1956, p. 65-66.
  • Adolfas Tautavičius. Iš seniausių laikų // Kernavė. Vilnius, 1972. p. 26–44.
  • Dalia Vaičiūnienė. Kernavės viršutinio miesto tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 131–134.
  • Dalia Vaičiūnienė. Kernavės viršutinis miestas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2002. p. 40–41.
  • Dalia Vaičiūnienė. Kernavės viršutinis miestas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p. 59–60.
  • Regina Volkaitė-Kulikauskienė. „Mindaugo sostu“ vadinamo Kernavės piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius, 1982. p. 28–31.
  • Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Kernavės piliakalnio „Mindaugo sostas“ tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 35–38.
  • Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Kernavės „Pilies kalno“ tyrinėjimai 1983 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 38–40.
  • Regina Volkaitė-Kulikauskienė. 1984. Ką slepia Kernavės piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 3, p. 12–14.
  • Kernavės piliakalnių kompleksas
  • UNESCO Kernavės archeologinė vietovė
  • Lietuvos pilys ir piliakalniai: Kernavės piliakalniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • KS – autorius – 100% (+44-0=44 wiki spaudos ženklai).