Minija (Mingė)
Minija | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Mingės pakrantė | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Šilutės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Kintų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 30 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Vikiteka: | MinijaVikiteka |
Minija (arba Mingė, Minė) – žvejų gatvinis kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 7 km į pietus nuo Kintų, Minijos upės žemupyje. Minijos seniūnaitija.
Kaimo namai namai išsidėstę abipus Minijos (fasadais į upės pusę), išlikę XIX a. pabaigos pastatų. Geras susisiekimas vandens transportu su Rusne, Ventės ragu, Nida ir kitais Kuršių Nerijos kurortais. Pastaraisiais metais Mingėje sparčiai vystomas vandens ir kaimo turizmas. Yra jachtų ir motorlaivių prieplauka, turizmo paslaugų bendrovė „Mingės egzotika“, kaimo turizmo sodyba [http://mingeseve.lt/ „Ėvė“.
Geografija
Vienintelis gatvinis kaimas, kuriame gatvę atstoja upė Minija, tačiau tilto per upę greta nėra. Kaimas yra tarp Kuršių marių Kniaupo įlankos ir Krokų Lankos. Dėl gražaus, unikalaus gamtovaizdžio dar vadinamas „Lietuvos Venecija“. Gatviniame rėžiniame išretėjusiame žvejų kaime sodybos kurtos abipus Minijos upės skersiniuose rėžiuose, pastatai statyti paupyje greta prieplaukų. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje daugiausia buvo statomi Mažajai Lietuvai būdingi mūriniai ir mediniai pastatai – autentiškų pastatų neišliko. Dauguma gyvenamųjų namų buvo dvigaliai, pagrindiniu fasadu atsukti į upę, tvartai su paaukštintomis pastogėmis – ertikiais. Kaimo planinė struktūra susiklostė XVIII a.– XIX a. pabaigoje.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Minija (Mingė) TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Kaimas kūrėsi Kuršių marių pakrantėje prie Minijos upės žiočių. Minimas nuo 1540 m. – tada jame gyveno 11 činšininkų ir 2 privilegijuotos vokiečių šeimos. Ilgainiui dėl Minijos ir Nemuno atšakos Atmatos plukdomų sąnašų didėjant sausumos plotams kaimas atsidūrė atokiau nuo marių ir iš pamario kaimo tapo upiniu. Dėl žemaičių iš Didžiosios Lietuvos ir vokiečių iš kitų Prūsijos kunigaikštystės regionų imigracijos gausėjo gyventojų. Nuo 1601 m. veikė karčema, nuo 1736 m. – Minijos pradinė mokykla. XVIII a. kaimas nukentėjo nuo nuolatinių karų ir maro.
1802 m. įsteigta burių, vėliau ir valčių dirbtuvė. 1817 m. buvo 31, XIX a. viduryje – 76 sodybos, Mingė tapo vienu didesnių Kintų parapijos kaimų. XIX a. įsteigta burių siuvykla, burinių valčių dirbtuvė, 1827 m. įrengta vandens matavimo stotis. 1844 m. įsikūrė Žuvų meistras (Fischmeister), atlikęs žvejybos policijos funkcijas. Nuo 1850 m. veikė pašto agentūra ir vaistinė, joje pardavinėtos ir lietuviškos knygos. XIX a. pabaigoje iškastas perkasas į Atmatą, nutiestas akmenimis grįstas kelias į Kintus. Ties Minge buvo pertvarkomi sieliai. Gyventojai vertėsi žvejyba, pievininkyste, pjovė ir pardavinėjo nendres stogams dengti. Kaimas neturėjo gatvių – buvo susisiekiama upe valtimis.
Po II pasaulinio karo tarybinė valdžia iš Didžiosios Lietuvos atkėlė apie 20 šeimų. Po karo kairiajame krante įrengtas galingas žolės miltų gaminimo aparatas, dešiniajame – galvijų ferma. 1948–1959 m. Mingė buvo Kintų Rozos Liuksemburg žvejybos artelės, 1959–1990 m. – Jono Čiulados žuvininkystės ūkio gyvenvietė. XXI a. pradžioje pradėta plėtoti vandens ir kaimo turizmą.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1525–1701 m. | Prūsijos kunigaikštystė | |
1701–1736 m. | Prūsijos karalystė | |
1736–1818 m. | Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė | |
1818–1871 m. | Šilokarčemos apskritis, Prūsijos karalystė | |
1871–1918 m. | Šilokarčemos apskritis, Vokietijos imperija | |
1919–1923 m. | Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas | |
1923–1939 m. | Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva | |
1939–1944 m. | Šilutės apskritis, Trečiasis Reichas | |
1950–1995 m. | Šilutės rajonas | |
1995– | Šilutės rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) | |
---|---|
Vardininkas: | Mìnė |
Kilmininkas: | Mìnės |
Naudininkas: | Mìnei |
Galininkas: | Mìnę |
Įnagininkas: | Minè |
Vietininkas: | Mìnėje |
Senasis kaimo pavadinimas – Minė, tai liudija užrašai ant kryžių kapinėse Ventėje. Kaimas vadintas 1750 m. Minnge,[5] vėliau Minne,[6] Tai vandenvardinis vietovardis.
Gyventojai
XX a. pradžioje 70 proc. kaimo gyventojų buvo lietuvininkai. Po I pasaulinio karo kaimas pamažu nyko, nors 1939 m. dar buvo 28 sodybos. Gyventojų dauguma priklausė Kintų evangelikų liuteronų bažnyčiai, katalikai – Žibų bažnyčiai.
Demografinė raida tarp XVI a. ir 2021 m. | |||||||
XVI a. | 1817 m. | 1860 m. | 1871 m. | 1885 m. | 1900 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
60 | 270 | 406 | 443 | 490 | 482 | ||
1905 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1941 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
416 | 397 | 333 | 205 | 96 | 124 | ||
1979 m.sur. | 1986 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
88 | 47 | 34 | 46 | 25 | 30 | ||
|
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Minija (Mingė) SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Minija (Mingė) loadmap.net
- ↑ Urmesstischblatt von 1860
- ↑ Dietrich Lange: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
- Minija (Mingė). „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 359 psl.
- Minija (Mingė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 173 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Minija (Mingė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 97 psl.
- Minė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 699 psl.
- Minge (Ort) GenWiki
- Voruta
- Minijos (Mingės) kaimo praeitis
- Miesteliai.lt
- Nuotraukos
- Kaimo turizmo sodyba