Mintaujos gimnazija
Mintaujos gimnazija – seniausia Vidžemės (Latvija) aukštesnioji mokykla, kurioje mokėsi daug būsimų Lietuvos kultūros, visuomenės, politikos veikėjų.
Istorija
Mintauja (Mitava, nuo 1917 m. Jelgava) – miestas Lielupės (Mūšos) pakrantėje, įkurtas 1265 m., kai Livonijos ordinas čia pasistatė savo pilį, miesto teises gavęs 1435 m., nuo 1578 m. – Kuršo hercogystės sostinė, o 1697–1733 m. – Kuršo ir Žiemgalos hercogų rezidencija, visada buvo šių apylinkių gyventojų traukos centru. Jį ypač išgarsino Rusijos carienės Anos Ivanovnos favoritas Kuršo hercogas Ernstas Bironas, upės saloje 1738–1740 m. ir 1763–1772 m. pastatęs pilį (architektai Bartolomėjas Rastrelis ir Severinas Jensenas), kurioje yra gyvenę ir garsusis grafas Kaliostras, ir būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII.
Jo sūnus Petras Bironas tam pačiam danų architektui S. Jensenui 1772 m. pavedė pastatyti ir pirmąją Latvijoje aukštąją mokyklą, gavusią steigėjo vardą Academia Petrina. Akademija atidaryta 1775 m. birželio 29 d., palaiminus Lenkijos ir Lietuvos karaliui Stanislovui Poniatovskiui. Šią aukštąją mokyklą baigė pirmasis latvių studentas, Ernestas Johanas Binemanis, tapęs garsiu matematiku, mechaniku, astronomu, pirmasis Latvijoje pademonstravęs skrydžius oro balionu.
Rusijos caras Pavlas I 1801 m. akademiją reorganizavo į universitetą, tačiau netrukus, 1806 m. naujasis caras Aleksandras I joje įsteigė gimnaziją Gimnasium Illustre. 1838 m. ji tapo gubernijos gimnazija. Rūmų dalyje 1818 m. įsteigtas Kuršo muziejus.
Mintaujos gimnazija buvo viena iš nedaugelio tuometinės Pietų Latvijos ir Šiaurės Lietuvos aukštesniųjų mokyklų. Kražių gimnazija veikė tik 1817–1842 m. ir buvo perkelta į Kauną, 1853 m. atidaryta Šiaulių vyrų gimnazija nesutalpino visų norinčių, be to, čia buvo dėstoma rusų kalba, o Mintaujoje pagrindinė buvo vokiečių kalba. Todėl daugelis Lietuvos inteligentų savo mokslams pasirinkdavo būtent Mintaują. Be to, čia veikė ir nedidelė mergaičių gimnazija.
Mintaujoje virė ir kultūrinis gyvenimas. 1848 m. čia pastatytas pirmasis Latvijoje teatro spektaklis, 1868 m. prie Šv. Onos bažnyčios susikūrė choras „Ligo“, 1889 m. rugpjūčio 30 d. atidaryta speciali salė dainų šventėms, kurioje tilpo 4000 klausytojų ir 800 dainininkų. 1895 m. Mintaujoje vyko IV Latvijos dainų šventė, agronomo Janio Bisenieko iniciatyva pradėtos rengti žemės ūkio parodos. Nuo 1939 m. Birono rūmuose veikia Latvijos žemės ūkio akademija.
Mintaujos apylinkėse nuo seno gyveno nemažai lietuviais save laikiusių žiemgalių ir iš Lietuvos atsikėlusių žmonių. Dažnai tie persikėlimai buvo susiję su trukdymais dirbti gimtinėje dėl politinių priežasčių. XIX a. pabaigoje ketvirtadalį miesto gyventojų sudarė lietuviai, veikė kelios lietuvių draugijos, chorai. Todėl Mintauja buvo ir viena iš būsimųjų Lietuvos ir Latvijos garsių visuomenės veikėjų ir politikų kalvių.
Čia kurį laiką gyveno Simonas Daukantas, 1894 m. vikaru į Mintaujos lietuvių parapiją paskirtas Juozas Tumas-Vaižgantas, gimnazijoje graikų ir lotynų kalbas dėstė Jonas Jablonskis. Gydytoju dirbo vienas žymiausių būsimos Latvijos politikų Paulis Kalninis. 1896–1907 m. Liudvika Didžiulienė net įkūrė lietuvių moksleivių bendrabutį – pensioną, globojo lietuvių moksleivius. Būtent Mintaujos gimnazijoje susikūrė „Kūdikio draugija“, organizavusi draudžiamos spaudos platinimą ir pasipriešinimą privalomam stačiatikių pamaldų lankymui.
Pirmojo pasaulinio karo metais gimnazija buvo uždaryta ir 1915 m. perkelta į Taganrogą. 1919 m. vėl pradėjo veikti kaip Jelgavos realinė gimnazija, nuo 1922 m. – kaip valstybinė klasikinė gimnazija, nuo 1934 m. – hercogo Peterio gimnazija.
Antrojo pasaulinio karo metais pastatas beveik visai sunaikintas. 1952 m. atstatytas, jame įsikūrė Mintaujos gimnazijos auklėtinio, Latvijos meno akademijos profesoriaus Gederto Eliaso vardu pavadintas Meno ir istorijos muziejus. Nuo 1945 m. atidaryta Jelgavos 1-oji vidurinė mokykla jau veikė kitose patalpose. 1997 m. sugražintas gimnazijos statusas, nuo 1999 m. veikia tik 7- 12 klasės.
Mokiniai
Mintaujos gimnazijoje mokėsi daug garsių žmonių. Ją baigė Latvijos prezidentai Janis Čakstė ir Albertas Kviesis, Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, Lenkijos prezidentas Stanislavas Voicechovskis, pirmasis Latvijos arkivyskupas profesorius L. Kundzinšas, būsimasis Lietuvos vyskupas Kazimieras Paltarokas, būsimieji kunigai, švietėjas Juozas Breiva, Petras Kraujalis, pašalintas už pravoslavų pamaldų nelankymą, literatas, savanoris Petras Rauduvė, Prienų „Žiburio“ gimnazijos steigėjas Peliksas Martišius, Vladas Mironas, Salantų kunigas ir tėvynės mylėtojas Pranas Motiejus Urbanavičius, Vincentas Vizgirda, Vilniaus Imperatoriškojo Universiteto Lyginamosios anatomijos ir zoologijos katedros profesorius Eduardas Karolis Eichvaldas, profesoriai Petras Avižonis, Kipras Bielinis, filosofas, filologas, mokslo istorikas Vladimiras Šilkarskis, Vytautas Didžiulis, gydytojas Juozas Buzelis, Pijus Grigaitis, Julijonas Antanas Gravrogkas, Ernestas Galvanauskas, Jonas Yčas, Konstantinas Jasiukaitis, Alfonsas Jurskis, dailininkas Petras Kalpokas, už nupieštą ant krosnies mokytojo karikatūrą išmestas iš gimnazijos, Petras Mulevičius, II Seimo atstovas, ministras Vytautas Petrulis, Vladas Požela, Juozas Paknys, Mykolas Sleževičius, būsimasis profesorius Juozas Stasiūnas, Jonas Šliūpas, Rokas Šliūpas, Juozas Vaičkus, žurnalistas, spaudos darbuotojas, vertėjas Adolfas Vėgėlė, dailininkas Justinas Vienožinskis, Juozas Tonkūnas, Juozas Tūbelis, dailininkas Pranas Žitkevičius, taip pat garsūs Latvijos mokslo, kultūros, politikos veikėjai Juris Alunanas, Adolfas Alunanas, Krišjanis Baronas, Gedertas Eliasas, L. Kundzinšas, Karlis Milenbachas, Karlis Straubergas ir kiti.
Moterų gimnazijoje mokėsi garsi latvių poetė Elza Rozenberga – Aspazija, knygnešė Michalina Didžiulytė – Ševeliovienė, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liuda Purėnienė.
Nepriklausomybės laikais Jelgavoje mokėsi latvių aktorė Elza Radzinia, dramaturgas Martinas Zivertas, pedagogas Arvidas Bolšteinas, Misūrio universiteto metalurgijos profesorius Martinas Strautmanis, laikraščių leidėjas Normundas Hartmanis, po Antrojo pasaulinio karo – Latvijos ministras pirmininkas Andris Škėlė, architektas Imantas Jekabsonas, žurnalistas Gunaras Jekabsonas, profesorius, fizikos vadovėlių autorius Edvinas Šilteris, filosofijos daktaras Janis Vėjšas, profesorius Elmaras Veberis.
Nuorodos
| ||||||