Mokslas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Mokslai)
Mokslinių biochemijos tyrimų laboratorija

Mokslas - objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir eksperimentiškai įrodytas žinias), tiriant tikrovę. Mokslas yra objektyvių žinių gavimas, bei, pasak mokslo filosofo K.Popperio, drąsus buvusių teorijų neigimas bei faktų verifikavimas (tikrinimas) bei falsifikavimas (paneigimas atskleidžiant neadekvatumą realybei). Mokslas kaip procesas apima mokslinį tyrimą ir aprėpia visas gyvenimo sritis ir, dėl to, yra itin išsiplėtęs teorinių modelių, objektyvių žinių, publikacijų, mokslo institucijų bei mokslo darbuotojų atžvilgiu. Jam priskiriamas ir tyrimo rezultatų pateikimas mokslinėse publikacijose, visuotinai pripažintų objektyvių žinių apibendrinimas, jų perdavimas, perteikimas (pvz., dėstant aukštosiose ir kitose) mokyklose (pvz., studentams ir mokiniams). Kaip objektyvios informacijos dalis mokslas gali būti laikomas visuma kritiškai patikrintų maksimaliai objektyvių žinių (faktų) apie pasaulį. Mokslu, kaip nuolatinių tyrimų procesu, siekiama gauti (kuo daugiau) objektyvių žinių, tiksliau pažinti ir suprasti tikrovę, sugebėti prognozuoti ateitį bei panaudoti gautas objektyvias ir praktikoje produktyvias žinias technologijose. Mokslinė tyriamoji veikla transformuoja tai, kas yra nežinoma ir nesuprantama, į tai, kas yra suprantama ir akivaizdu. Produktyviosios mokslo žinios per technologijas įtakoja žmonijos civilizacinę ir kultūrinę evoliucijas.

Mokslas sekularizuotoje visuomenėje netgi gali perimti religijos funkciją. Mokslas kaip socialinis reiškinys yra svarbi visuomenės veiklos, jos civilizacijos ir kultūros dalis. Žinias gauna ir kaupia, sistemina ne tik pavieniai visuomenės nariai, bet ir jų grupės, (ypač kompleksiniams tyrimams) naudodami techniką, mokslo infrastruktūrą bei mokslinius metodus. Per ištisus šimtmečius (daug graikų ir lotynų kalbų žodžių kilmės terminų) susiformavo ir nusistovėjo savitą mokslinė kalba, terminologija, stilius.

Klasifikacija

Mokslo šakos, sritys gali būti išskiriamos pagal skirtingus kriterijus. Pagal tyrimo objektą ES mokslo politikoje nusistovėjusi tokia klasifikacija (su daugybe subkategorijų): fiziniai (dar kitaip vad. gamtos mokslai), biomedicinos mokslai, technikos mokslai, socialiniai ir humanitariniai mokslai. Pagal taikomumą - fundamentalieji (kitaip – grynasis, kuriant tik naujas žinias) ir taikomieji (žinių, teorijų taikymas, tenkinant žmonijos poreikius). Klasifikavimas pagal prognozavimo galimybę plačiai paplitę angliškai kalbančiose valstybėse, čia mokslu (angl. science) laikoma tik tokia sritis arba kryptis, kurios gauti rezultatai leidžia kurti prognozavio teorijas. Tai negalioja, pvz., istorijai, tiriančiai vienkartinius įvykius. Humanitariniai mokslai nelaikomi mokslu, anglų kalboje taikoma sąvoka humanities arba arts and humanities. Tikslieji mokslai gali būti priešpastomi humanitariniams ir kartais netgi socialiniams mokslams (šiuo atveju vienas klasifikavimo kriterijų - metodika, matematiniai metodai).

Moksliniai modeliai, metodai, teorijos ir dėsniai

Pagrindinis straipsnis: mokslinis metodas

Mokslo filosofija

Pagrindinis straipsnis: mokslo filosofija


Svarbūs renginiai yra konferencijos, stažuotės, seminarai – užtikrinančios tarptautinį bendradarbiavimą. Mokslas yra iš esmės tarptautinis.

Mokslo organizacijos

Mokslo atstovai vienijasi į įvairias organizacijas. Pagal sritį jos gali būti dalykinės (šakinės), tarpdalykinės (tarpšakinės), pagal veikimo geografiją (narystės ypatumus) - nacionalinės (pvz., Lietuvos mokslų akademija) ir tarptautinės (regioninės ir pasaulinės), pagal organizacijos teisinę formą - valstybinės ir nevyriausybinės, pagal veiklos rūšį - moksliniai institutai, mokslo įstaigos ir kt.

Mokslo sritys

Mokslo sritys - astronomija, biologija, biochemija, chemija, ekonomika, fizika, filosofija, geologija, geografija, istorija, kalbotyra, kompiuterių mokslas (Informatika), kultūrologija, matematika, medicina, politologija, psichologija, sociologija, inžinerija, teisėtyra, teologija ir kt.

Taip pat skaitykite

Patarlės


Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Mokslas

Vikiteka

Šaltiniai




Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+21-0=21 wiki spaudos ženklai).