Molėtai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Molėtai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Coat of arms of Moletai (Lithuania).png   
Jonas nepomukas moletai.jpg

Molėtai
55°13′55″N 25°25′12″E / 55.232°N 25.420°E / 55.232; 25.420 (Molėtai)Koordinatės:55°13′55″N 25°25′12″E / 55.232°N 25.420°E / 55.232; 25.420 (Molėtai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Molėtų rajono savivaldybė
Gyventojų: 5 500 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Molė́­tai
Kilmininkas: Molė́­tų
Naudininkas: Molė́­tams
Galininkas: Molė́­tus
Įnagininkas: Molė́­tais
Vietininkas: Molė́­tuose
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-33001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: MolėtaiVikiteka

Molėtai – miestas rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 30 km į pietus nuo Utenos. Molėtų rajono savivaldybės ir Luokesos seniūnijos centras. Miesto planas mišrus, centre – Jaunimo aikštė.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, pastatyta 1907 m.
Legenda pomnik.svg Paminklai:
  • Paminklas Šv. Jonui Nepomukui, pastatytas 1925 m., nugriautas 1952 m., atstatytas 1991 m. gegužės 17 d. (autorius V. Jurevičius).
  • Skulptūrų parkas, įkurtas 1998 m. prie Pastovio ežero. Pirmoji skulptūra – „Pintas žmogus“ (autorius Arvydas Ališanka), vėliau atsirado ir kitų autorių skulptūrų, taip pat ir užsieniečių.
  • Kryžius partizanams, pastatytas 1991 m. rugsėjo 28 d. (kryždirbys R. Mozūra).
Raudonų plytų mūro prekybos namai, 1936 m.
  • Du malūnai ant Siesarties upės:
    • Mūrinis vandens malūnas, 1914 m.
    • Medinis vandens malūnas
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Švietimo ir ugdymo įstaigos:
Japanese Map symbol (Library).svg Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-33001)
RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Molėtų krašto muziejus, įkurtas 1997 m.
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija[taisyti]

Miestas įsikūręs Molėtų aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis), 63 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie plento  A14  VilniusUtena. Per Molėtus teka Siesartis, sudarydama praplatėjimą – miesto centre susidaręs Pastovėlis, rytuose – Pastovis, vakaruose – Promislavas.

Mieste susikerta krašto keliai  119  MolėtaiAnykščiai,  173  MolėtaiPabradė,  114  MolėtaiKaltanėnaiIgnalina,  115  UkmergėMolėtai, rytiniu pakraščiu eina plentas  A14  VilniusUtena. Pietiniame pakraštyje yra kolektyviniai sodai.


[redaguoti]

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Molėtai OpenStreetMap žemėlapyje
Molėtai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].
'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija[taisyti]

Istoriniuose šaltiniuose Molėtai pirmąkart minimi 1387 m., kai Ldk Jogaila juos padovanojo Vilniaus vyskupijai aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga:

Cquote2.png … dovanojame amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu tai bažnyčiai ir jos vyskupui, kuris tik bus, mūsų Tauragnų pilį su prie jos prieinančia sritimi ir Labanoro ir Molėtų kaimais.
Cquote1.png


Taigi, tuomet Molėtai tebuvo kaimas. 1492 m. Ldk Aleksandras patvirtino šį dovanojimą. Vilniaus vyskupams Molėtai priklausė iki XVIII a. pabaigos. Apie 1517 m. įsteigtas vyskupo Molėtų dvaras, jame veikė alaus ir spirito daryklos. Prieš 1522 m. pastatyta Molėtų bažnyčia. 1539 m. Molėtai jau vadinami miesteliu. 1690 m. kaime buvo smuklė ir malūnas. 1728 m. pastatyta Molėtų sinagoga, 1765 m. gyveno 170 žydų. Nuo XVIII a. 2-osios pusės rinkosi turgūs, nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1783 m., 1829 m., 1860 m., 1888 m., 1907 m., 1908 m., 1944 m., 1949 m. miestelis degė.

Po trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Molėtų dvaras atiteko didikams Pamarneckiams, vėliau – Huten-Čapskiams. 1797 m. Rusijos valdžia Molėtų dvarą padovanojo prancūzų generolui G. de Šuazeliui–Gufjė. Miestelis plėtėsi į šiaurės rytus nuo dvaro. XIX a. įsikūrė amatininkai ir pirkliai, imta rengti turgus. Per 1831 m. sukilimą 1831 m. liepos mėn. sukilėliai prie miestelio pralaimėjo susirėmimą su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1866 m. buvo 755 žydai. 1866 m. Molėtuose buvo vienintelė gatvė – palei kelią į Uteną. Vietoje parapinės mokyklos 1867 m. įsteigta valdinė, 1890 m. – vaistinė. 1872 m. leisti prekymečiai. XX a. pradžioje dvaro savininku tapo K. Graužinis.

Caro valdininkai miestelį laikė tinkama politinių kalinių trėmimo vieta. Per 1905 m. revoliucinius įvykius buvo pašalinta rusų ir įkurta sava valsčiaus administracija. 1912 m. įkurtas Blaivybės draugijos skyrius, surengtas pirmasis lietuviškas vakaras. 19151918 m. per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijai okupavus Lietuvą Molėtai buvo apskrities (kreizo) centras, 19191920 m. netoli Molėtų vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių kautynės.

19231925 m. išparceliuotas Molėtų dvaras. XX a. trečiame–ketvirtame dešimtmetyje veikė pieninė, kelios įmonės, bankas, kooperatyvas, elektrinė, malūnas, keliasdešimt parduotuvių, nuo 1937 m. valstybinė biblioteka, keliolika visuomeninių, tautinių ir religinių organizacijų skyrių. Pagal 1935 m. planą miestelio centras pertvarkytas.

1941 m. prasidėjus TSRS–Vokietijos karui, liepos 1 d. Didžiosios Lietuvos partizanai Molėtuose atkūrė vietos savivaldą. 1941 m. rugpjūčio 29 d. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu sušaudyta apie 700 Molėtų žydų. 1944 m. kovo mėn. apylinkėje veikė Armijos Krajovos dalinys. 1944 m. rudenį J. Katino lietuvių partizanų būrys užėmė Molėtus. 19401941 m. ir 19441953 m. tarybinė valdžia ištrėmė 22 Molėtų gyventojus.

Nuo 1950 m. Molėtai – rajono centras, 1956 m. gruodžio 28 d. gavo miesto teises. XX a. 7–9-ajame dešimtmetyje pastatyta gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, pramonė neplėtota. 1982 m. centrinėje aikštėje pastatytas paminklas iš Molėtų apylinkių kilusiam komunistui Vytautui Putnai (XX a. pabaigoje perduotas Grūto parkui). 1996 m. pagal istorinius šaltinius atkurtas Molėtų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Molėtų valsčiaus centras Vilniaus apskritis
19151919 m. Molėtų apskrities centras
19191950 m. Utenos apskritis
19501953 m. Molėtų apylinkės centras Molėtų rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561995 m. rajoninio pavaldumo miestas
1995 Luokesos seniūnijos centras Molėtų rajono savivaldybės centras Utenos apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Vardo kilmė nėra visiškai aiški. Galimas dalykas, kad jis susijęs su bendriniu žodžiu molėtas – „molingas; molėtas laukas ar žemė; molio spalvos, rusvas“. Taigi, Molėtai galėjo iš pradžių reikšti „molingi laukai“ arba „molio spalvos laukai“.[5] Kai kurie kalbininkai Molėtų vardą kildina nuo seno žodžio molė, reiškiančio „molio žemė; malimas“.[6]

XX a. 1-ojoje pusėje minimi kaip Malėtai.

Gyventojai[taisyti]

15951597 m. kaime buvo 28 dūmai, 1690 m. – 57 dūmai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1866 m. 1867 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.
646 1 197 683 2 400 1 770 1 912
1970 m.sur. 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
3 700 4 900 5 165 6 843 7 221 6 434

Žymūs žmonės[taisyti]

Patarlės[taisyti]

{{#ask:Patarlė::+Tipas::Lietuvių liaudies patarlėsVieta::Molėtai |?Patarlė |?Šaltinis#- |?Metai |?Vieta#- |?Reikšmė |?#- |sort=Pradžia |format=ul |headers=hide |mainlabel=- |link=all |template=Patarlės/show |outrotemplate=Patarlės/outro |userparam=|tipas=patarlės|beŠbl=000; |columns=1 |offset= |limit=100 }}{{#set:Įtraukta tautosaka=Lietuvių liaudies patarlės}}

Miestai-partneriai[taisyti]

Sportas[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Molėtai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Маляты. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 160 psl. (rus.)
  3. Molėtai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  4. Molėtai loadmap.net
  5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 135–136 psl.
  6. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 106 psl.
  • Molėtai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 370 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 106–107 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 111% (+10876-559=10317 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 5% (+451-968=-517 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti