Molėtai
Kitos reikšmės – Molėtai (reikšmės).
| Molėtai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
  Molėtai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Utenos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Molėtų rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Gyventojų: | 5 782 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-33001 | |||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
MolėtaiVikiteka | |||||||||||||||
Molėtai – miestas rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 30 km į pietus nuo Utenos. Molėtų rajono savivaldybės ir Luokesos seniūnijos centras. Miesto planas mišrus, centre – Jaunimo aikštė.
| Vaizdas:Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
 Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, pastatyta 1907 m.
|
 Paminklai:
|
Raudonų plytų mūro prekybos namai, 1936 m.
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Švietimo ir ugdymo įstaigos:
|
.svg){kind=small} Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-33001)
|
| Vaizdas:RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė |
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
 Molėtų krašto muziejus, įkurtas 1997 m.
|
| Kultūros centras |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestas įsikūręs Molėtų aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis), 63 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie plento A14 Vilnius–Utena. Per Molėtus teka Siesartis, sudarydama praplatėjimą – miesto centre susidaręs Pastovėlis, rytuose – Pastovis, vakaruose – Promislavas.
Mieste susikerta krašto keliai 119 Molėtai–Anykščiai, 173 Molėtai–Pabradė, 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina, 115 Ukmergė–Molėtai, rytiniu pakraščiu eina plentas A14 Vilnius–Utena. Pietiniame pakraštyje yra kolektyviniai sodai.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Molėtai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose Molėtai pirmąkart minimi 1387 m., kai Ldk Jogaila juos padovanojo Vilniaus vyskupijai aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga:
|
… dovanojame amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu tai bažnyčiai ir jos vyskupui, kuris tik bus, mūsų Tauragnų pilį su prie jos prieinančia sritimi ir Labanoro ir Molėtų kaimais. |
|
Taigi, tuomet Molėtai tebuvo kaimas. 1492 m. Ldk Aleksandras patvirtino šį dovanojimą. Vilniaus vyskupams Molėtai priklausė iki XVIII a. pabaigos. Apie 1517 m. įsteigtas vyskupo Molėtų dvaras, jame veikė alaus ir spirito daryklos. Prieš 1522 m. pastatyta Molėtų bažnyčia. 1539 m. Molėtai jau vadinami miesteliu. 1690 m. kaime buvo smuklė ir malūnas. 1728 m. pastatyta Molėtų sinagoga, 1765 m. gyveno 170 žydų. Nuo XVIII a. 2-osios pusės rinkosi turgūs, nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1783 m., 1829 m., 1860 m., 1888 m., 1907 m., 1908 m., 1944 m., 1949 m. miestelis degė.
Po trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Molėtų dvaras atiteko didikams Pamarneckiams, vėliau – Huten-Čapskiams. 1797 m. Rusijos valdžia Molėtų dvarą padovanojo prancūzų generolui G. de Šuazeliui–Gufjė. Miestelis plėtėsi į šiaurės rytus nuo dvaro. XIX a. įsikūrė amatininkai ir pirkliai, imta rengti turgus. Per 1831 m. sukilimą 1831 m. liepos mėn. sukilėliai prie miestelio pralaimėjo susirėmimą su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1866 m. buvo 755 žydai. 1866 m. Molėtuose buvo vienintelė gatvė – palei kelią į Uteną. Vietoje parapinės mokyklos 1867 m. įsteigta valdinė, 1890 m. – vaistinė. 1872 m. leisti prekymečiai. XX a. pradžioje dvaro savininku tapo K. Graužinis.
Caro valdininkai miestelį laikė tinkama politinių kalinių trėmimo vieta. Per 1905 m. revoliucinius įvykius buvo pašalinta rusų ir įkurta sava valsčiaus administracija. 1912 m. įkurtas Blaivybės draugijos skyrius, surengtas pirmasis lietuviškas vakaras. 1915–1918 m. per I pasaulinį karą Vokietijai okupavus Lietuvą Molėtai buvo apskrities (kreizo) centras, 1919–1920 m. netoli Molėtų vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių kautynės.
1923–1925 m. išparceliuotas Molėtų dvaras. XX a. trečiame–ketvirtame dešimtmetyje veikė pieninė, kelios įmonės, bankas, kooperatyvas, elektrinė, malūnas, keliasdešimt parduotuvių, nuo 1937 m. valstybinė biblioteka, keliolika visuomeninių, tautinių ir religinių organizacijų skyrių. Pagal 1935 m. planą miestelio centras pertvarkytas.
1941 m. prasidėjus TSRS–Vokietijos karui, liepos 1 d. Didžiosios Lietuvos partizanai Molėtuose atkūrė vietos savivaldą. 1941 m. rugpjūčio 29 d. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu sušaudyta apie 700 Molėtų žydų. 1944 m. kovo mėn. apylinkėje veikė Armijos Krajovos dalinys. 1944 m. rudenį J. Katino lietuvių partizanų būrys užėmė Molėtus. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. tarybinė valdžia ištrėmė 22 Molėtų gyventojus.
Nuo 1950 m. Molėtai – rajono centras, 1956 m. gruodžio 28 d. gavo miesto teises. XX a. 7–9-ajame dešimtmetyje pastatyta gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, pramonė neplėtota. 1982 m. centrinėje aikštėje pastatytas paminklas iš Molėtų apylinkių kilusiam komunistui Vytautui Putnai (XX a. pabaigoje perduotas Grūto parkui). 1996 m. pagal istorinius šaltinius atkurtas Molėtų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1861–1915 m. | Molėtų valsčiaus centras | Vilniaus apskritis | |
| 1915–1919 m. | Molėtų apskrities centras | ||
| 1919–1950 m. | Utenos apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Molėtų apylinkės centras | Molėtų rajono centras | Vilniaus sritis |
| 1953–1956 m. | |||
| 1956–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas | ||
| 1995– | Luokesos seniūnijos centras | Molėtų rajono savivaldybės centras | Utenos apskritis |
Pavadinimo kilmė
Vardo kilmė nėra visiškai aiški. Galimas dalykas, kad jis susijęs su bendriniu žodžiu molėtas – „molingas; molėtas laukas ar žemė; molio spalvos, rusvas“. Taigi, Molėtai galėjo iš pradžių reikšti „molingi laukai“ arba „molio spalvos laukai“.[5] Kai kurie kalbininkai Molėtų vardą kildina nuo seno žodžio molė, reiškiančio „molio žemė; malimas“.[6]
XX a. 1-ojoje pusėje minimi kaip Malėtai.
Gyventojai
1595–1597 m. kaime buvo 28 dūmai, 1690 m. – 57 dūmai.
 | ||||||||
| 1833 m. | 1866 m. | 1867 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 646 | 1 197 | 683 | 2 400 | 1 770 | 1 912 | 3 700 | ||
| 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 4 900 | 5 165 | 6 843 | 7 221 | 6 434 | 5 782 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Rolandas Kazlas (1969–), aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
- Povilas Gylys (1948–), ekonomistas, politinis veikėjas
- Vaida Genytė-Marazienė (1974–), Lietuvos dainininkė (sopranas), laidų vedėja ir pedagogė, „Dainų dainelės“ laureatė
Patarlės
Miestai-partneriai
Sportas
- Molėtų „Ežerūnas-Karys“ – krepšinio klubas, dalyvaujantis NKL pirmenybėse, 2009–2010 m. ir 2010–2011 m. sezonų RKL nugalėtojas.
Šaltiniai
- ↑ Molėtai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Маляты. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 160 psl. (rus.)
- ↑ Molėtai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Molėtai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 135–136 psl.
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 106 psl.
- Molėtai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 370 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 106–107 psl.
- Molėtai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 369 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Molėtai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 137 psl.
- Molėtai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių. - 589 psl.
- Molėtai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 628 psl.
- Маляты. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 160 psl. (rus.)
- Malaty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 941 psl. (lenk.)
- Savivaldybės svetainė
- Molėtų naujienos, nuotraukos, video
- Algimantas Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 2 kn. 2, Vilnius, 2005 m.
| ||||||||||||||