Moldavijos kunigaikštystė
 |
|---|
| Rumunijos ir Moldovos istorija |
| Panonijos istorija |
| Vengrijos karalystė |
| Transilvanija, Valakija, Moldova |
| Osmanų imperija |
| Osmanai, Austrija, Rusija |
| Rumunijos kunigaikštystės |
| Rumunijos karalystė |
| Rumunija, Moldavijos ATSR |
| Soc. Rumunija, Moldavijos TSR |
| Rumunija, Moldavija, Padniestrė |
| Istorinės Rumunijos regionai: Transilvanija, Banatas, Maramurešas, Krišanija, Moldova, Bukovina, Besarabija, Oltenija, Muntenija, Dobrudža |
Moldavijos kunigaikštystė (mold. Ţara Moldovei, rumun. Principatul Moldovei) − 1359−1861 m. valstybė, susidariusi Moldovos upės baseino žemumoje.
Moldavijos kunigaikštystė buvo Vengrijos vasalė, bet 1359 m., po ilgų kovų, tapo nepriklausoma valstybe. Įvairiais laikotarpiais jos sostinėmis buvo:
Į Moldavijos kunigaikštystės sudėtį įėjo:
XIV−XVI a. oficiali kalba buvo senovės rusų, o nuo XVII a. moldavų.
Nuo 1456 m. Moldavijos kunigaikštystė buvo priversta pripažinti Turkijos siuzerenitetą ir nuo tada mokėjo jai duoklę. XVI a. pradžioje ji buvo prijungta prie Osmanų imperijos.
Kunigaikštystės kunigaikščiai (gospodariai) buvo skiriami sultono; 1711−1821 m. jais buvo fanariočiai.
Moldavijos kunigaikštystė ne kartą sudarinėjo karinę politinę sąjungą su Rusija, nes ši rėmė jos išsivadavimo kovą.
1774 m. Austrija užėmė Bukoviną, o 1812 m. Bukarešto taika Besarabija ir dalis Šiaurės Bukovinos atiteko Rusijai. Moldova liko Turkijai; 1859 m. ji susijungė su Valakija į Jungtinę Moldavijos ir Valakijos kunigaikštystę. Iš jų 1862 m. buvo sudaryta Rumunijos kunigaikštystė.
Nuorodos[taisyti]
| ||||||