Motiejus Gulbinas

Motiejus Gulbinas
Gimė	1837 m. (Josvainių parapija, Kėdainių raj.)
Mirė	† 1915 m. Milašaičiuose, Raseinių raj.
Veikla	Kunigas, bažnyčių statytojas, tremtinys

Motiejus Gulbinas ( 1837 m., Josvainių parapija, Kėdainių raj. – 1915 m. Milašaičiuose, Raseinių raj.) – Kunigas, bažnyčių statytojas, tremtinys .

Biografija

Baigė Kėdainių gimnaziją. 1858–1862 m. studijavo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Varniuose (Telšių raj.).

1862 m. vasarį M. Gulbinas buvo įšventintas kunigu.

Atvykęs 1862 m. kovą, 1862–1863 m. M. Gulbinas buvo Debeikių, Anykščių raj. Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras, talkino klebonui Stanislovui Gricevičiui. Perkeltas 1863 m. spalį, nuo 1863 m. jis trumpai buvo Svėdasų, Anykščių raj. Šv. arkangelo Mykolo parapijos vikaras, talkino klebonui Kanutui Saurimavičiui.

1863–1866 m. M. Gulbinas tarnavo vikaru Kamajuose (Rokiškio raj.). Ten jis patyrė carinės Rusijos valdžios represijas. Už tai, kad prieš porą metų Debeikiuose matė per miestelį praėjusius sukilėlius ir apie tai valdžiai nepranešė, kunigas 1865 m. buvo įtartas politiniu nepatikimumu ir išvežtas į Vilnių kvosti Politinių bylų komisijai. Ši skyrė M. Gulbinui 200 rublių baudos ir jį paleido.

1866–1874 m. M. Gulbinas buvo Vyžuonų (Utenos raj.) parapijos vikaras.

1874–1878 m. jis tarnavo Ragelių (Rokiškio raj.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kuratu. Jam buvo pavesta padidinti Ragelių bažnyčią, tačiau po 1863 m. sukilimo carinės Rusijos valdžia uždraudė statyti Lietuvoje naujas bažnyčias. Pasitaręs su Žemaičių vyskupu, M. Gulbinas iš Kauno gubernatoriaus 1874 m. vasarį gavo leidimą remontuoti Ragelių bažnyčią.

Jo rūpesčiu nedelsiant buvo privežta akmenų, šalia senosios bažnytėlės išmūryti didesni pamatai, senasis pastatas padalintas į tris dalis ir po dalį perkeltas ant naujų pamatų. Prailginus bažnyčią naujais rastais ir ją paaukštinus, buvo išlenktos lubos, toks Ragelių bažnyčios perstatymas buvo baigtas 1875 m. liepą.

1878–1894 m. M. Gulbinas buvo Žemaitkiemio (Ukmergės raj.) Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas.

Jam tarnaujant Žemaitkiemyje, 1892 m. sudegė Žemaitkiemio bažnyčia ir klebonija. M. Gulbino rūpesčiu buvo parengtas naujos mūrinės bažnyčios statybos projektas, bet carinės Rusijos valdžia neleido naujos statyti.

Pasklidus žiniai, kad valdžia ketina likviduoti katalikų parapiją ir ruošiasi Žemaitkiemyje statyti stačiatikių cerkvę, 1893 m. pavasarį M. Gulbinas skubiai organizavo naujos bažnyčios statybą: atgabeno į Žemaitkiemį išardytos senosios Želvos (Ukmergės raj.) bažnyčios medžiagas ir per vieną dieną surentė laikinuosius maldos namus, jau vakare tą bažnyčią pašventino.

Naująją bažnyčią valdžios atstovai ketino sudeginti, bet tikintieji ją apgynė. Tačiau už tokį savivaliavimą M. Gulbinas 1893 m. gegužės 27 d. buvo suimtas ir trejiems metams ištremtas į Kalugos guberniją (Rusija), ten praleido 1893–1896 m., nubausti ir bažnyčią statę ūkininkai – du iš jų buvo ištremti dvejiems metams.

Grįžęs į Lietuvą, 1896–1899 m. M. Gulbinas buvo Alizavos (Kupiškio raj.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kuratas, Kupiškio parapijos kunigas filialistas.

1899–1901 m. M. Gulbinas buvo altarista Kurtuvėnuose (Šiaulių raj.), 1901–1905 m. tarnavo Upynos (Telšių raj.) Šv. Jono Labdario bažnyčios kuratu, buvo Luokės parapijos kunigas filialistas.

1905–1915 m. jis buvo Milašaičių (Raseinių raj.) Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios kuratas, Betygalos parapijos kunigas filialistas.

1912 m. vasarį Milašaičiuose M. Gulbinas paminėjo kunigystės 50-metį, buvo kunigas jubiliatas.

Mirė 1915 m. Milašaičiuose (Raseinių raj.).

Šaltiniai

• Motiejus Gulbinas. Anykštėnų biografinis žinynas.

Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius