Mahometas
Mahometas (arab. محمد muḥammad; apie 570 m. balandžio 20 d. Mekoje – 632 m. birželio 8 d. Medinoje) – islamo pradininkas, musulmonų laikomas paskutiniuoju iš pranašų, per kurį Alachas perdavė Koraną. Taip pat diplomatas, prekiautojas, filosofas, oratorius, įstatymų leidėjas, reformatorius ir karinis lyderis. Maiklo H. Harto sudarytame įtakingiausių pasaulio istorijos asmenybių sąraše Mahometas užėmė pirmąją vietą.
Istoriniai šaltiniai apie Mahometo gyvenimą
To paties laikotarpio nepriklausomų šaltinių apie Mahometo gyvenimą ir veiklą nėra. Koranas buvo surinktas ir surašytas apie 20 metų po Mahometo mirties. Istorijos tyrimų požiūriu, beveik viskas, ką žinome apie Mahometo gyvenimą, yra susiję su šališkais šaltiniais, kurie jį arba liaupsina arba pateikia neigiamoje šviesoje. Šiame straipsnyje remiamasi daugiausia islamiškąja tradicija, kad būtų pavaizduotas Mahometo, kaip arabų pranašo, supratimas islamo istorijoje bei pateiktas šiuo metu vyraujantis tradicinis islamo požiūris į Mahometą.
Svarbiausiu šaltiniu apie Mahometo kaip pranašo veiklą musulmonai bei orientalistai laiko Koraną.
Mahometo gyvenimas
Mahometas gimė apie 570 m. Mekoje. Tėvas 'Abd Allah mirė prieš jam gimstant, motina mirė, kai jis buvo šešerių metų, ir jį globojęs senelis, kai jam buvo aštuoneri. Mahometą užaugino jo dėdė Abu Talib, kurio šeima priklausė miesto kilmingiesiems, nors ir su sumažėjusia įtaka. Užaugęs Mahometas įsitraukė į prekybą, keliavo, du kartus buvo nuvykęs į Siriją. Būdamas apie 25 metų, vedė turtingą našlę Khadiją, kuriai buvo apie 40 metų ir kuriai Mahometas dirbo kaip patikimas agentas. Tiek Khadija, tiek jo dėdė Abu Talib buvo ištikimi jo rėmėjai.
Apie šio periodo Mahometo požiūrį į religijas ir tuo metu egzistavusias judaizmo bei krikščionybės išpažinėjų bendruomenes nėra žinoma.
Apie 610 m. Mahometas pasitraukė į vienumą į Hiros uolą dykumoje už kelių kilometrų nuo Mekos, kur jam prisisapnavo sapnas (pagal kitą teigimą – patyrė viziją). Jis pamatė antgamtinę būtybę, kuri liepė jam deklamuoti duotą tekstą bei pavadino jį Dievo Pasiuntiniu (rasul Allah). Šis tekstas dabar sudaro pirmus penkis posmelius iš Korano 96 skyriaus. Išsigandęs Mahometas grįžo į namus, kur žmona jį įkalbėjo (pagal kitus šaltinius – nusprendė pats) apsilankyti pas jos pusbrolį Waraqa bin Nawfal, pastarasis patvirtino, kad vizija tikrai buvo Dievo siųstas angelas.
Kelerius metus šis įvykis tebuvo artimų žmonių pokalbių tema, o apie 612 m. vizijos neva vėl prasidėjo. Jis girdėjo neaiškius garsus, kurie ilgainiui įgaudavo prasmę. Pagal Koraną, jam buvo prisakyta neskubinti įvykių bei neskubėti atskleisti savo žinių.
Praėjus trejiems metams po pirmosios vizijos, Mahometas pradėjo viešai pamokslauti, teigdamas, kad „Dievas yra vienas“, kad žmogaus tikėjimas (dīn) yra visiškas paklusimas ir atsidavimas (islām) Jam, kad jis pats yra Dievo pranašas, kaip ir Adomas, Nojus, Abraomas, Mozė, Jėzus ir kt. Korane pabrėžiama būtinybė neprieštarauti pranašams ir kaip sunkiai nubausti iki Mahometo buvusiais pranašais netikėję žmonės.
Mahometo idėjos pradžioje Mekos bendruomenėse buvo priimtos priešiškai, jis turėjo nedaug pasekėjų, kurie buvo persekiojami. 619 m. mirus Khadijai bei Abu Talibui, Mahometo giminėje neliko jį palaikančių žmonių. 622 m. po įvairių bandymų įgyti daugiau šalininkų, Mahometas išvyko į Mediną. Ši kelionė (vadinama didžiuoju pabėgimu-Hijra, arab. „migracija“) žymi musulmonų kalendoriaus pradžią. Medinoje Mahometui pavyko suvienyti konfliktuojančias gentis, ir po aštuonerių metų kovos su Mekos benruomenėmis, jo pasekėjai, kurių dabar buvo apie dešimt tūkstančių, Meką įveikė. 632 m., po savo „atsisveikinimo piligrimystės“ grįžęs į Mediną, Mahometas susirgo ir mirė. Iki šio laiko dauguma Arabijos gyventojų buvo atsivertę į islamą.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- Jacques Jomier, How to Understand ISLAM, 1993 m.
| ||||||