Mykolė Krinickaitė-Astaškienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Mykolė Krinickaitė-Astaškienė

Gimė 1908 m. spalio 19 d.
Ryga, Latvija
Mirė 1954 m. rugsėjo 4 d. (45 m.)
Vilnius

Veikla
aktorė, režisierė, dramaturgė
Partija 1949 m. SSKP

Alma mater 1936 m. Varšuvos teatro institutas

Mykolė Krinickaitė-Astaškienė (1908 m. spalio 19 d. Rygoje – 1954 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje) – Lietuvos teatro aktorė, režisierė, dramaturgė.

Biografija

1929 m. baigusi Vilniaus mokytojų seminariją mokytojavo pradžios mokyklose. 1930 m. su kitais įkūrė Vilniaus lietuvių scenos mėgėjų kuopą (nuo 1936 m. Vilniaus lietuvių teatras, nuo 1939 m. Vilniaus skrajojamas „Vaidilos“ teatras). 19311944 m. šio teatro aktorė ir režisierė, 1941–1944 m. vadovavo teatro lėlių trupei, režisavo jos spektaklius. 1936 m. eksternu baigė Varšuvos teatro institutą.

1944–1948 m. Vilniaus lėlių teatro meno vadovė ir režisierė. 19491952 m. Kauno jaunojo žiūrovo teatro lėlių teatro trupės vadovė. 1948–1952 m. Meno reikalų valdybos prie LSSR MT Teatrų ir muzikos skyriaus viršininkė. 1952–1954 m. žurnalo „Tarybinė moteris“ redaktoriaus pavaduotoja. [1][2]

Kūryba

Bendradarbiavo Vilniaus lietuvių spaudoje – „Vilniaus žodis“, „Varsnos“, „Versmė“. Paskelbė straipsnių teatro klausimais, eilėraščių, apsakymų.

Parašė pjeses:

  • Išmakė, su V. Čepulyte, pastatyta 1936 m., išleista 1937 m. ir režisierė
  • Tarp lūšnų, su V. Čepulyte, pastatyta 1937 m., režisierė
  • Užauginai kovotojus, su V. Čepulyte, pastatyta 1939 m. vaidinimas vaikams
  • Sigutė, vaidinimas vaikams, su V. Čepulyte, pastatyta 1943 m.
  • Dzūkiukas, vaidinimas vaikams
  • Kristina, drama
  • Kauno lėlių teatrui 1950 m. parengė Vinco Pietario apysakos „Lapės gyvenimas ir mirtis“ inscenizaciją.

Kūryboje vaizduojamas Vilniaus krašto lietuvių gyvenimas, siekiama aktyvinti jų tautinį ir kultūrinį sąmoningumą. Plačiausiai buvo statoma Tverečiaus tarme parašyta komedija „Išmakė“, kurioje keliamas inteligentų ir kaimiečių santykių klausimas, smerkiama sugedusi miesto moralė, aukštinamas kultūros įgijęs žmogus, be jokių materialinių sumetimų pasiaukojantis savo kraštui. [3]

Šaltiniai

  1. Juozas Tumelis. Mykolė Krinickaitė-Astaškienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 402 psl.
  2. Mykolė Krinickaitė-Astaškienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 61 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  3. Loreta Mačianskaitė. Mykolė Krinickaitė-Astaškienė


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+3554-62=3492 wiki spaudos ženklai).