Mykolas Kęsgaila
| Mykolas Kęsgaila lenk. Michał Kieżgajło | |
|---|---|
| Kęsgailos | |
| |
| Zadora | |
|
| |
| Gimė | apie 1405 m. |
| Mirė | † 1474 m. Vilniuje |
|
| |
| Tėvas | Mykolas Kęsgaila Valimantaitis |
| Motina | Elena (Rėkučio iš Medininkų duktė ?) |
|
| |
| Veikla | |
Mykolas Kęsgaila (lenk. Michał Kieżgajło, apie 1405 m. – 1474 m. Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, Deltuvos didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Biografija[taisyti]
Kilęs iš pirmųjų Lietuvos didikų Kęsgailų giminės.[1] Tėvas Mykolas Kęsgaila Valimantaitis, motina greičiausiai Elena, Rėkučio iš Medininkų duktė. Brolis Jonas Kęsgaila.
1439 m. pažymėtas kaip Florencijos bažnytinės unijos priešininkas.[2]
Valstybės tarnyba[taisyti]
1446–1451 ir 1459–1474 m. pirmasis Lietuvos kancleris, 1450–1458 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio vietininkas Smolenske, 1459–1476 m. Vilniaus vaivada. Apie tris dešimtmečius kartu su broliu vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politikai.
Vilniaus katedroje įrengė Kęsgailų koplyčią. Jo 1455 m. balandžio 14 d. tvirtintame, o gal ir rašytame karaliaus Kazimiero Jogailaičio dovanojimo rašte Radvilai Astikaičiui pirmą kartą paminėtas Biržų vardas.
| Postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Sudivojus Valimantaitis |
 1444–1476 |
Po to: Alekna Sudimantaitis |
| Prieš tai: Petras Simonas Gedgaudaitis |
 1450-1458 |
Po to: Jonas Vėževičius |
| Prieš tai: Jonas Manvydas |
 1459–1476 |
Po to: Alekna Sudimantaitis |
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Mykolas Kęsgaila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 455 psl.
- ↑ Mykolas Kęsgaila. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 769 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||||||||||
| ||||||