Mykolas Kalmantas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Mykolas Kalmantas
iki 1928 m. Kalmantavičius
MykolasKalm.jpg

Gimė 1895 m. spalio 5 d.
Miečionyse, Mielagėnų valsč. Švenčionių apskr.
Mirė 1976 m. birželio 6 d. (80 m.)
Čikagoje

Sutuoktinis(-ė) Vanda Gintilaitė (19081965 m.)
Vaikai

Vytautas Mykolas (19322008 m.)
Vanda Danutė Kazlauskienė (g. 1934 m.)


Veikla
Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas, JAV lietuvis

Mykolas Kalmantas (iki 1928 m. Kalmantavičius; 1895 m. spalio 5 d. Miečionyse, Mielagėnų valsč. Švenčionių apskr. – 1976 m. birželio 6 d. Čikagoje) – Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas, JAV lietuvis.

Gyvenimo kelias

Kalmantas (Kalmantavičius) Mykolas (Mikas) 1912 m. Sankt Peterburge baigė vidurinę technikos mokyklą. Iki 1915 m. mokėsi Petrogrado gimnazijoje, vėliau studijavo Maskvos archeologijos institute. 1916 m. baigęs Peterhofo puskarininkių mokyklą, tarnavo 124-ajame ir 293-iajame atsargos pulkuose. 1917 m. pradžioje buvo pasiųstas tarnauti į Tverės gubernijos Taržoko miesto komendantūrą. Metus tarnavo komendanto kuopos vadu 128-ojoje štabo divizijoje, vėliau pervestas į atsargos batalioną Smolenske.

1919 m. rugsėjo 3 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Ukmergės bataliono antros kuopos jaunesniuoju karininku, vėliau – kulkosvaidžių komandos viršininku. 1919 m. lapkričio 18 d. suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis. Tų metų gruodžio 15 d. batalioną performavus į aštuntąjį pėstininkų pulką, paskirtas pulko ryšių komandos viršininku. 1920 m. kovėsi su bolševikais Kaukonių-Dauguvos ruože, su lenkais prie Augustavo ir Vilniaus. 1920 m. rugpjūčio 20 d. paskirtas šeštos kuopos, vėliau – mokomosios kuopos vadu. 1922 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus. Spalio 13 d. baigė Aukštuosius karininkų kursus (II laida).

1923 m. savanoriu nuvyko į Klaipėdos kraštą Mažosios Lietuvos gelbėjimo krašto žinion, paskirtas antros sukilėlių grupės vadu (slapyvardis M. Bajoras). 1923 m. sausio 9–22 dienomis dalyvavo vaduojant Klaipėdą, vadovavo sukilėliams užimant Pagėgių miestą ir apskritis, paskirtas šios teritorijos komendantu. 1923 m. sausio 15 d. su trimis kuopomis prasiveržė pro prancūzų gynybos liniją ir užėmė Klaipėdą, asmeniškai suėmė vyriausiąjį prancūzų komisarą generolą Petisnė, administravusį Klaipėdos kraštą. Už nuopelnus vaduojant Klaipėdą apdovanotas Vyčio kryžiumi. Sausio 16 d. paskirtas Klaipėdos krašto savanorių sukilėlių pirmo pulko vadu. 19231925 m. aštuntuojo pėstininkų pulko 1-ojo bataliono vadas.

1924 m. studijavo VDU Teisių fakultete. Nuo 1926 m. birželio mėn. iki 1935 m. rugpjūčio mėn. – Lietuvos Šaulių sąjungos viršininkas. Vienas aktyviausių skautijos organizatorių, 19251927 m. vyriausiasis skautas, 19291940 m. ir 19451950 m. garbės gynėjas. 1924 m. dalyvavo Danijoje vykusiame tarptautiniame skautų sąskrydyje, 1927 m. vadovavo skautų delegacijai, kuri vyko į Švediją, į tarptautinę skautų šventę. Vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų (1927 m.), Lietuvių-Suomių draugijos pirminkas (1935 m.).

1926 m. vasario 16 d. pakeltas į majorus, 1929 m. lapkričio 23 d. – į pulkininkus leitenantus. 1931 m. lapkričio 29 d. baigė Aukštesniuosius karininkų kursus. 1935 m. liepos 20 d. perkeltas į Kariuomenės štabą, paskirtas ypatingųjų reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1935 m. lapkričio 23 d. pakeltas į pulkininkus.

Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 25 d. paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Persikėlė gyventi į Beržų dvarą Jonavos rajone. Ten M. Kalmantas turėjo 40 ha ūkį. Šis ūkis ir solidi (1225 m. lt) pensija leido jo šeimai gyventi pasiturinčiai. Tačiau užėję rusai iš atsargos karininko atėmė pensiją ir jam teko ieškoti darbo Kaune, o 1941 m. gegužės 16 d. buvo suimtas Beržų dvare ir kankinamas Kauno kalėjime. Tačiau M. Kalmantui tremties pavyko išvengti. 1941 m. birželio 25 d., jau prasidėjus karui, iš Kauno kalėjimo kaliniai buvo išlaisvinti, tarp jų ir pulkininkas. Jo žmona su vaikais nebuvo suimti, nes tuo metu slapstėsi pas gimines Tauragėje.

Iki 1941 m. rugpjūčio, kada buvo likviduota Lietuvos Laikinoji vyriausybė, Kauno miesto ir apskrities komendanto paskirtas Ginklavimo valdybos viršiniko padėjėju, 19431944 m. – Kauno miesto ir apskrities Pensijų skyriaus vadas. Be tiesioginio darbo, rūpinosi, kad Lietuvos jaunuoliai būtų apsaugoti nuo tarnybos vokiečių kariuomenėje.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, tačiau grįžo ir gegužės 29 d. paskirtas į LKDI štabą Spaudos ir švietimo skyriaus viršininku. Po Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją. 1948 m. emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. Iniciatyvinės grupės atkuriant Lietuvos Šaulių sąjungą emigracijoje narys. Mirė 1976 m. birželio 6 d. Čikagoje, palaidotas Švento Kazimiero kapinėse. 2002 m. pripažintas kariu savanoriu.

Šeima

Žmona – Vanda Gintilaitė (19081965 m., susituokė 1930 m.), sūnus – Vytautas Mykolas (19322008 m.), duktė – Vanda Danutė Kazlauskienė (1934 m.).

Apdovanojimai

Apdovanotas: Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1923 m.), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928 m.), Šaulių žvaigždės (1931 m.), Gedimino vilko (1932 m.) ir Lelijos (1931 m.) ordinais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 1 laipsnio kryžiumi (1934 m.), Klaipėdos išvadavimo sidabro 1924 m.), Lietuvos nepriklausomybės (1918 m.), Šaulių žvaigždės ordino (1939 m.) medaliais, Latvijos išsivadavimo karo dešimtmečio (1929 m.) medaliu, Latvijos Aizsargų nuopelnų (1929 m.), Estijos ugniagesių 1 laipsnio aukso (1935 m.), Suomijos nacionalinės gvardijos geležiniu (1926 m.) kryžiais.

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 109% (+9104-721=8383 wiki spaudos ženklai).