Mykolas Servacijus Višnioveckis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Mykolas Servacijus Višnioveckis
Michał Serwacy Wiśniowiecki.JPG
Višnioveckiai
Koributas
Koributas

Gimė 1680 m. gegužės 13 d.
Lvovas
Mirė 1744 m. rugsėjo 16 d. (64 m.)

Tėvas Konstantinas Kšyštofas Višnioveckis
Motina Ona Chodarovskytė
Sutuoktinis(-ė) Jekaterina Dolskytė
Marija Magdalena Čartoriskytė
Teklė Rožė Radvilaitė
Vaikai

su Jekaterina:
Ona Višnioveckytė
Jekaterina Višnioveckytė


Vikiteka Mykolas Servacijus VišnioveckisVikiteka

Mykolas Servacijus Višnioveckis (lenk. Michał Serwacy książę Wiśniowiecki; 1680 m. gegužės 13 d. Lvove – 1744 m. rugsėjo 16 d.) – kunigaikštis, LDK didikas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas. Rašytojas ir poetas.

Biografija[taisyti]

Gimė Lvove, Konstantino Kšyštofo Višnioveckio ir Onos Chodarovskytės šeimoje. Paskutinis vyriškosios giminės linijos atstovas. Po jo mirties valdos perėjo Oginskiams ir Zamoiskiams.

1702 m. karo metu etmono M. Višnioveckio pastatytų kryžių vietoje dabar yra Kryžių koplyčia.

Valstybės tarnyba[taisyti]

Lietuvos lauko etmonas 17021703 ir 17071709 metais. Lietuvos didysis etmonas в 17031707 ir nuo 1735 metų. Lietuvos armijos Regimentorius nuo 1730 m.

Nuo 1703 m. Vilniaus kaštelionas, o 17061707 ir nuo 1735 – Vilniaus vaivada.

1703 m. Seimo maršalka Liubline.

17201735 metais – Lietuvos didysis kancleris.

Pinsko, Volkovysko, Glinėnų, Tucholio seniūnas.

Keletą kartų buvo išrinkta Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka.

Postas
Prieš tai:
Jonušas Antanas Višniovieckis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus kaštelionas

17031709
Po to:
Liudvikas Pociejus
Prieš tai:
Kazimieras Jonas Sapiega
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus vaivada

1706-1707
Po to:
Liudvikas Pociejus
Prieš tai:
Kazimieras Dominykas Oginskis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus vaivada

1735-1744
Po to:
Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė

Pilietinis karas (Valkininkų konfederacija)[taisyti]

1700 m. pilietinio karo metu kovojo prieš Sapiegų hegemoniją LDK, buvo vienas iš Valkininkų konfederacijos vadų. Valkininkų mūšyje lapkričio 18 d. nugalėjo Sapiegų pajėgas.

Tolesnė karjera[taisyti]

Iki 1707 m. palaikė Augustą II, vėliau perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę. Tais pačiais metais areštuotas ir išvežtas į Rusiją, o nuo 1709 m. – emigravęs.

1716 m. pripažino Augustą II ATR karaliumi ir grįžo į tėvynę.

1733 m. kaip Rusijos šalininkas palaikė Augusto III kandidatūrą.


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+4220-54=4166 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius (+104-0=104 wiki spaudos ženklai).