Mykolas Vaitkus
Mykolas Vaitkus | |
---|---|
| |
Gimė | 1883 m. spalio 27 d. Gargždai |
Mirė | † 1973 m. gegužės 20 d. Providensas, JAV |
| |
Veikla | rašytojas, kunigas, žurnalistas, redaktorius, JAV lietuvis
|
| |
Alma mater | Kauno kunigų seminarija, Peterburgo dvasinė akademija, Insbruko universitetas |
| |
Vikiteka | Mykolas VaitkusVikiteka |
Mykolas Vaitkus (1883 m. spalio 27 d. Gargždai – 1973 m. gegužės 20 d. Providensas, JAV) – Lietuvos rašytojas, kunigas, žurnalistas, redaktorius, JAV lietuvis.
Gyvenimo kelias
Buvo aštuntas vaikas šeimoje, visų mylimas ir lepinamas. Tėvas Mykolą anksti išmokė skaityti lietuviškai ir lenkiškai. Mokėsi Palangos progimnazijoje, 1903 m. baigė Liepojos gimnaziją,[1] 1906 m. Kauno kunigų seminariją, 1908 m. Peterburgo dvasinę akademiją, 1908–1909 m. studijavo Insbruko universitete.
1909–1913 m. kunigavo Telšiuose. 1913–1914 m. Kaune kartu su Juozapu Skvirecku redagavo žurnalą „Bažnytinė apžvalga“. 1918–1940 m. dirbo Šv. Kazimiero draugijoje, nuo 1938 m. jos pirmininkas.
1919–1925 m. redagavo laikraštį „Ganytojas“, žurnalus „Vienybė“, „Žvaigždė“. „Dainavos“ bendrovės, kuri leido žurnalą „Baras“, narys. 1936–1944 m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje.
1944 m. m. išvyko į Vakarus, gyveno Austrijoje, Vokietijoje, 1951 m. išvyko į JAV. Paskirtas į Pavtuketo Švč. Marijos parapiją trečiuoju asistentu, per keturis mėnesius išmoko anglų kalbą. Vėliau dirbo Peace Dale.
Nuo 1905 m. bendradarbiavo leidiniuose „Naujoji Romuva“, „Pradalgė“, „Veja“, „Židinys“. Rašė religijos, politikos, literatūros, moralės ir visuomenės gyvenimo klausimais. [2] Jo poeziją Konstantinas Balmontas vertė į rusų kalbą.
Bibliografija
- Margumynai, lyrika, 1911 m.
- Laimė, poema, 1911 m. m.
- Genijus ir meilė, poema, 1912 m.
- Šviesūs krislai, lyrika, 1913 m. m.
- Upytė, poema, 1914 m.
- Brėkšta, poema, 1919 m. m.
- Liepsnelės, lyrika, 1921 m.
- Žvaigždės duktė, drama, 1924 m., Valstybės teatro premija.
- Tvanas, apysaka, 1927 m.
- Rakšties rakštis, parodijų ir satyrinių eilėraščių rinkinys, 1930 m.
- Nušvitusi dulkė, lyrika, 1933 m.
- Žaibas ir mergaitė, drama, 1936 m. m.
- Vilnius mūsų, drama, 1939 m.
- Auštant, apysaka, 1939 m. m.
- Rytmečio žygiai, apysaka, 1944 m. m.
- Vienatvėje, lyrika, 1952 m.
- Aukso ruduo, lyrika, 1955 m.
- Nuošaliu taku, lyrika, 1956 m.
- Mistiniame sode, atsiminimų knyga, 1957 m.
- Keturi ganytojai, atsiminimų knyga, 1962 m.
- Su Minija į Baltiją, atsiminimų knyga, 1962 m. m.
- Baltijos gražuolė, atsiminimų knyga, 1963 m.
- Alfa ir Omega, poezija, 1963 m. m.
- Šerkšno sidabras, poezija, 1965 m.
- Šiaurės žvaigždė, atsiminimų knyga, 1965 m. m.
- Per giedrą ir audrą, atsiminimų knyga, 1965 m. m.
- Dienoraštis, lyrika, 1966 m.
- Nepriklausomybės saulėj, atsiminimų knyga, 1968–1969 m., 3 t. Lietuvių rašytojų draugijos premija.
- Milžinų rungtynėse, atsiminimų knyga, 1972 m.
Šaltiniai
- Mykolas Vaitkus. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)
- ↑ Virginija Paplauskienė. Mykolo Vaitkaus asmenybė ir jo kūryba
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 543 psl.
|