Naruševičiai

Naruševičiai
Herbas Wadwicz
Kilmė	iš bajorų Mangirdaičių
Pradininkas	Petras Jonaitis Mangirdaitis
Titulas	bajorai
Laikotarpis	XVI a. – XVIII a.
Šalys	LDK

Naruševičiai (lenk. Naruszewicz) – XVI a. – XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų giminė.

Giminė

Naruševičių giminė kilo iš Horodlės susitarimais suteikto lietuviško herbo „Wadwicz“ bajorų Mangirdaičių, kurių tėvoninės valdos buvo Ašmenos ir Šalčininkų žemėje. Giminės pradininkas – 1476–1482 m. Breslaujos seniūnas, 1486–1489 m. Lucko seniūnas, 1480–1482 m. LDK maršalka, 1487–1489 m. Voluinės maršalka, 1490–1497 m. Trakų vaivada Petras Jonaitis Mangirdaitis ir jo sūnus Narušis. Giminę išgarsino pastarojo vaikaičio Vaitiekaus Naruševičiaus palikuoniai. Jo sūnus:

• Povilas Naruševičius (m. 1544 m.) buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio sekretorius, dalyvavo pasiuntinybėje į Maskvą. Povilo sūnus:
  
• Mikalojus Jonas Naruševičius (m. 1575 m.) buvo evangelikas, nuo 1561 m. LDK raštininkas, 1569 m. su kitais patvirtino Liublino uniją. Kitas Povilo sūnus Stanislovas Naruševičius (m. 1589 m.), taip pat tvirtino Liublino unijos sutartį, nuo 1586 m. Mstislavlio kaštelionas, nuo 1588 m. Smolensko kaštelionas.

Mikalojaus Jono sūnus:

• Mikalojus Naruševičius (1560–1603 m.) buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklis, nuo 1588 m. Žemaitijos kaštelionas. Jo brolis:
  
• Jonas Naruševičius pakeitė brolį LDK medžioklio pareigose, 1582 m. – pirmasis Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka. Trečiasis brolis:
  
• Kristupas Naruševičius (1570–1630 m.) buvo LDK medžioklis, LDK paiždininkis, raštininkas, dalyvavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės seimuose.

Jono vyriausias sūnus:

• Aleksandras Naruševičius (m. 1653 m.) nuo 1645 m. Žemaitijos kaštelionas, 1628, 1650, 1652 m. vadovavo Vilniaus kalvinistų sinodui. Jo žmona – Naugarduko vaivados duktė Elžbieta Radvilaitė. Kristupo vyriausiasis sūnus:
  
• Stanislovas Kristupas Naruševičius (m. 1650 m.) buvo Lydos seniūnas, LDK raštininkas, Seimų dalyvis. Vedęs LDK taurininko Aleksandro Sapiegos dukterį Oną, valdovo rūmuose atstovavo Sapiegoms. Kristupo jauniausias sūnus Aleksandras Kristupas Naruševičius (m. 1688 m.), studijavo Europos universitetuose, nuo 1654 m. LDK raštininkas, nuo 1658 m. vicekancleris, per Šiaurės karą dalyvavo derybose su Švedija ir Rusija.

• Kazimieras Adomas Naruševičius (1730–1803 m.) buvo jėzuitas, Vilniaus akademijos profesorius, nuo 1768 m. Bajorų kolegijos rektorius, vėliau Petrikavo, Anykščių klebonas.
  
• Adomas Naruševičius (1733–1796 m.) – Abiejų Tautų Respublikos istorikas, poetas, Smolensko ir Lucko vyskupas.