Nasrėnų senosios kapinės
Nasrėnų senosios kapinės | ||
Kiti pavadinimai | ||
Kapinių vaizdas iš rytų pusės | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Vėliava Klaipėdos apskritis | |
Savivaldybė: | Kretingos rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Kūlupėnų seniūnija | |
Gyvenvietė: | Nasrėnai | |
Kapinių ypatumai | ||
Plotas, ha | 0.16 | |
Naudojimas | XVI–XIX a. | |
Žvalgymo metai | 1960 m., 1982 m., 1990 m., 1995 m., 1999 m. | |
Objekto kodas | 24227 | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Nasrėnų senosios kapinės, vadinamos Senkapiais, Maro kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24227, senas registro kodas - L560, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV517) – neveikiančios kapinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Nasrėnuose (Kūlupėnų seniūnija), priešais Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejų, kairiajame Kūlupio krante, kelio Kretinga–Salantai kairėje pusėje.
Vieta
Įrengtos pakilumoje, žemėjančioje į vakarus, link upelio slėnio. Kapinės stačiakampio pavidalo plano, pailgos rytų – vakarų kryptimi, apaugusios aukštais lapuočiais medžiais, buvusios apjuostos stambių lauko akmenų pylimo, kurio išliko tik pagrindo akmenys. Ant paskleistų pylimo rytinės dalies akmenų stovi statinių tvorelės apjuosta koplytėlė, priešais kurią įrengta pora suolų. Kapinių šiaurės rytiniame pakraštyje stovi ornamentuotas koplytstulpis.
Teritorijos plotas – 0,16 ha, perimetras – 167 m.
Koplytėlė
Medinė, stačiakampė stačiasienė, su skardos stogeliu, mediniu bokšteliu ir kryžiumi, atsukta priekiu į rytus (link kelio). Frontono viršuje pritvirtinta skardos plokštelė su data „1936“. Koplytėlės aukštis 2,3 m.
Interjerą puošia tinklinės užuolaidos, veidrodėliai ir karoliai. Ant galinės sienos kabo Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų paveikslas, priešais kurį stovi medinės, polichromuotos Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu, Kristaus ir Nukryžiuotojo skulptūros.
Koplytstulpis
Medinis. Stulpas platėja į apačią. Viršuje sumontuota stačiakampė, į apačią siaurėjanti koplytėlė su kryžminiu skardos stogeliu. Virš koplytėlės kyšo stulpo viršūnė su metaliniu, ornamentuotu kryželiu-saulute. Koplytstulpio aukštis 2,5 m.
Istorija
Įrengtos XVI a., uždarytos – XIX a. pradžioje. Vadinamos Maro kapeliais, Senkapiais, Kapeliais. Pasakojama, kad jose laidoti maro ir kitų epidemijų metų mirę Nasrėnų ir Nasrėnų Medsėdžių kaimų gyventojai. XIX–XX a. pradžioje jose pakasdavo savižudžius, negyvus gimusius ir nekrikštytus mirusius kūdikius ir pan.
XVIII a. kapinės buvo aptvertos stambių lauko akmenų pylimu, kurį tarpukariu ūkininkai nuardė, o akmenis išgabeno Klaipėdos uosto molui sutvirtinti. Tarpukariu kapinėse buvo rengiami bulviarūsiai, kurių duobėse rasta žmonių kaulų.
Kapinėse stovėjo koplytėlė ir keli aukšti ąžuoliniai kryžiai. Kryžiai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje sunyko. Koplytėlė 1836 m. perkelta prie bajoro Riepšo sodybos, stovėjusios greta kapinių ir Kretingos-Salantų kelio. Ta proga į ją buvo įdėtas kaimui kunigo Motiejaus Valančiaus dovanotas Marijos su kūdikiu paveikslas.[1] Vietos gyventojai Marijos su kūdikiu paveikslui ir skulptūrėlėms priskyrė gydomąją galią, rinkdavosi prie koplytėlės apsižadėti nuo ligų ir nelaimių.
1936 m. Juozo Milašiaus, gyvenusio vyskupo M. Valančiaus gimtinės sodyboje, lėšomis liaudies meistras Juozapas Paulauskas padarė naują koplytėlę ir perdažė skulptūras. 1971 m. koplytėlė su skulptūromis paskelbta vietinės reikšmės dailės paminklu,[2] 1990 m. iš pakelės grąžinta į kapines, aptverta tvorele. 1999 m. gruodžio 5 d. uraganas Anatolijus koplytėlę išvertė. Kūlupėnų seniūnijos lėšomis nasrėniškis meistras Kazys Paulauskas ją restauravo ir atstatė į senąją vietą.
1995 m. kapinių šiaurės rytiniame pakraštyje pastatytas koplytstulpis, Kretingos muziejininkų 1990 m. parvežtas iš Žutautų kaimo. Koplytstulpį restauravo Kazys Paulauskas.
1971–1984 m. kapinės (senkapis) buvo vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV517),[3] 1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą, 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros paveldo vertybe.[4]
Tyrimai
1960 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1990 ir 1999 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė.
Nuotraukos
Šaltiniai
- ↑ Šiuo metu paveikslo originalas saugomas Kretingos muziejaus rinkiniuose, o koplytėlėje kabo kretingiškio dailininko Juozo Šakinio tapyta kopija
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Nukryžiuotojo, Kristaus, Marijos skulptūromis i
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P.250
- ↑ Kultūros vertybių registras: Nasrėnų k. senosios kapinės
|