Naudotojas:Edvinas/Antanas Smetona
Antanas Smetona | |
---|---|
| |
Gimė | 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnis, Taujėnų valsčius |
Mirė | 1944 m. sausio 9 d. Klyvlendas, Ohajus, JAV |
| |
Sutuoktinis(-ė) |
|
Vaikai |
|
| |
Veikla | visuomeninkas, valstybininkas, Lietuvos prezidentas
|
Sritis | lietuvybė, partinė veikla |
Pareigos | |
| |
Išsilavinimas |
Antanas Smetona (1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnyje, Taujėnų valsčius, Vilkmergės apskr. – 1944 m. sausio 9 d. Klyvlende, JAV) – tarpukario Lietuvos Respublikos politikas, prezidentas.
Kilmė ir šeima
Tėvas -
Mama -
Broliai ir seserys -
Žmona (nuo 1904 m. rugpjūčio 14 d.) - Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė (1885 m. sausio 13 d. Gavenoniai (dabar Šiaudiniai), Pašvitinio valsčius, Šiaulių apskritis – 1968 m. gruodžio 28 d. Klivlendas, JAV) – Lietuvos visuomeninė veikėja
Vaikai - dukra Birutė Smetonaitė (1906 m. ... d., Vilnius - 1909 m. ... d., Vilnius); -- dukra Marija Smetonaitė-Valušienė (1906 m. ... d., Vilnius – 1992 m. ... d., ...); -- sūnus Julius Smetona (1913 m. ... d., Kaunas – 1974 m. ... d., ...). Žmona Birutė Nasvytytė.
Vaikystės metai
Mokslo ir studijų metai
Baigė Taujėnų pradinę mokyklą, privačiai mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje (Latvija), 1893 m. baigė Palangos progimnaziją, išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, bet persigalvojo ir įstojo į Mintaujos gimnaziją. Mintaujos gimnazijoje kartu su Jonu Jablonskiu ir Vincu Kudirka priklausė slaptai lietuvių organizacijai. Iš gimnazijos pašalintas už tautinius reikalavimus bei atsisakymą melstis rusiškai.
1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Universitetą baigė 1902 m.
Darbinė veikla
Dirbo Vilniaus žemės banke.
Visuomeninė ir valstybinė veikla
Lietuvių demokratų partijos narys. 1905 m. gruodžio 4 d.-5 d. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto I vicepirmininkas, pirmininkas.
1917 m. rugsėjo 18 d. – 22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku (1917–1919 m.). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919 m. balandžio 4 d. – 1920 m. balandžio 19 d. pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas.
1920–1924 m. Lietuvių tautos pažangos partijos vadovas. 1923 m. lapkričio mėn. valdžios kelias dienas kalintas už Augustino Voldemaro straipsnio spausdinimą savo redaguojamame „Vaire“. Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. 1924 m. vienas Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, jos pirmininkas (1925–1926 m.). 1926 m. gruodžio 17 d. vienas karinio valstybinio perversmo vadovų. 1926 m. gruodžio 17 d. paskelbiamas Lietuvos Respublikos Valstybės Vadu, gruodžio 19 d. išrinktas prezidentu, juo du kartus – 1931 ir 1938 m. perrinktas. Prezidentu išbuvo iki 1940 m. birželio 15 d.
Persekiojo politinius priešininkus. Jo valdymo metu, 1929 m. gegužės 6 d. Kaune pasikėsinta į A. Voldemarą, tuometinį Ministrą pirmininką. Pasikėsinimo metu buvo nušautas premjerą pridengęs adjutantas Pranas Gudynas. Vėliau A. Voldemaras buvo nušalintas iš ministro pirmininko bei užsienio reikalų ministro pareigų ir internuotas Plateliuose, Žemaitijoje. Tuo pat metu Varnių koncentracijos stovykloje kalėjo buvęs ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, universiteto profesorius Juozas Eretas, Adolfas Damušis ir daugelis kitų.[1]
Po Maskvos ultimatumo ir valstybės tarybos atsisakymo priešintis, 1940 m. birželio mėn. pabėgo į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į JAV.
1921–1924 m. redagavo įvairius leidinius. 1923–1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką. 1926 m. docentas. 1932 m. Vytauto Didžiojo universitete suteiktas filosofijos garbės daktaro laipsnis. 1924–1940 m. Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas. Įvairių draugijų ir bendrovių steigėjas bei vienas vadovų.
Išvertė keletą klasikinių veikalų iš graikų kalbos, buvo laikomas vienu geriausių lietuvių kalbos stilistų.
Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose“. Redagavo „Lietuvos ūkininką“, leido „Viltį“, leido ir redagavo „Vairą“, „Lietuvos aido“ leidėjas ir atsakingasis redaktorius. Yra paskelbęs originalių bei verstinių filosofijos ir kitų mokslų darbų.
A. Smetona gana palankiai vertino korporatyvizmą, jo atsiradimą siedamas su liberalizmo santvarkos ar net epochos pabaiga. Kritikavo liberalizmą už egocentriškumo aspektą jame, buvo griežtas antikomunistas[reikalingas šaltinis], dėl to vėliau tiek liberalų, tiek komunistų buvo apibūdinamas kaip fašistas[reikalingas šaltinis]. Paradoksalu, tačiau po savitarpio pagalbos sutarties pasirašymo su Maskva, 1939 m. spalio 11 d. kalboje, jis kalba apie Lietuvai „draugingą valstybę Sovietų Rusiją”
Pats A. Smetona mieliau propagavo savitą kelią teigdamas, kad negalima aklai kopijuoti fašizmo ar kitų svetimų santvarkų, nes kiekviena tauta gyvenanti savitomis sąlygomis, ir jai tinkanti tik savita prie tų sąlygų pritaikyta politinė sistema. Griežtai kritikavo nacizmą ir jo rasinio bei tautinio elitarizmo nuostatas, teigė kiekvieną tautą esant vertybe savaime.[reikalingas šaltinis]
Pasiekimai ir įvertinimai
Pomėgiai
Kūrybinis palikimas
Bibliografija
- Raštai (4 t.; „Vienybės gairėmis“, „Šviesos takais“, „Atgimstant“, „Lietuvių santykiai su lenkais“), Kaunas, 1930–1931 m.
- „A. Smetonos pasakyta parašyta“, Kaunas, 1935 m.
- Rinktiniai raštai, Kaunas, 1990 m.
Atminimo įamžinimas
1975 m. jo palaikai buvo perkelti iš Klyvlendo „Knollwood Cemetery Mausoleum“ į „All Souls“ kapines Chardon mieste, Ohajo valstija
- 1920 m. Amerikoje nukaltas bronzinis medalis „Pirmasai Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona 1919“.[2]
- 1926 m. Lietuvos karo laivas pavadintas „Prezidentas Smetona“.
- 1929 m. Kauno karo mokyklai suteiktas Pirmojo Lietuvos prezidento pavadinimas.
- 1931 m. Kauno Panemunėje esanti alėja, kuria Prezidentas mėgo jodinėti, pavadinta jo vardu.
- 1932 m. VDU jam suteikė filosofijos garbės daktaro vardą.
- 1938 m. nukaldinta 10 litų moneta su A. Smetonos atvaizdu.
- 1939 m. Kaune įsteigtas Antano Smetonos vardo lituanistikos institutas. 1940 m. institutas neteko šio pavadinimo ir perkeltas į Vilnių.
- 1990 m. Kauno J. Biliūno gatvei suteiktas A. Smetonos alėjos pavadinimas.
- 1990 m. nepriklausomybės paminklo steloje, Vištytyje (skulpt. Juozas Kalinauskas).
- 1995 m. įsteigta metinė Prezidento A. Smetonos vardo bakalauro ir magistro stipendija studentams, pasižymėjusiems teisės, politikos, diplomatijos mokslų srityje.
- 1996 m. Lietuvos istorinės prezidentūros kiemelyje pastatytas paminklas (skulpt. Alfonsas Vaura, archit. Kęstutis Mikšys).
- 2009 m. Kauno Kalniečių vidurinė mokykla pavadinta Antano Smetonos vardu.
Nuorodos, šaltiniai
- Lietuvos istorija
- Smetona A. Rinktiniai raštai, Kaunas, 1990 m.
- Subačius R. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai…, Vilnius: Mintis, 2005. – 443 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00887-7
Postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: postas sukurtas |
Lietuvos prezidentas 1919–1920 m. |
Po to: Aleksandras Stulginskis |
Prieš tai: Jonas Staugaitis |
Lietuvos prezidentas 1926–1940 m. |
Po to: Antanas Merkys |
Prieš tai: – |
Lietuvos prezidentas emigracijoje 1940–1944 m. |
Po to: Stasys Lozoraitis |
|