Naudotojo aptarimas:Lazdynas
|
Turinys
Temos antraštė | Atsakymai | Paskutinis pakeitimas |
---|---|---|
Dėl lentelių | 4 | 2013 m. vasario 17 d., 23:03 |
Santrumpos | 2 | 2012 m. gruodžio 8 d., 19:20 |
Ančiškio kapinynas | 0 | 2012 m. spalio 26 d., 17:26 |
Dvigubi vietovardžiai | 1 | 2012 m. rugsėjo 4 d., 11:24 |
Istorija | 2 | 2012 m. rugpjūčio 23 d., 13:03 |
Apskričių gyvenvietės | 2 | 2012 m. rugpjūčio 3 d., 17:21 |
Dėl istorinių vardų | 1 | 2012 m. rugpjūčio 3 d., 07:21 |
Žodynėlis | 3 | 2012 m. birželio 1 d., 13:24 |
Asmenvardžiai | 3 | 2012 m. gegužės 24 d., 08:19 |
Rajonai | 4 | 2012 m. gegužės 16 d., 16:38 |
dėl enciklopedijos | 1 | 2012 m. vasario 12 d., 09:20 |
Dėl lentelių
Visai neblogai, informatyvu, „tsakant po poločkam“, tik gal daug darbo?
Kodėl nuėmei centro statusą prie Pagėgių? Be to, man rodos, kad 1947 m. Pagėgiai neperėjo į Piktupėnų valsčių, nes nuo 1946 m. tapo apskrities pavaldumo miestu.
Dėl Bezdonių – perkėliau į pavadinimo kilmę. Manau, kad neprofesionalu įrašyti pavadinime neoficialią ir nenormintą formą.
Su Vitu aptarėme galimybę atsisakyti lentelės „Administracinis-teritorinis pavaldumas“ ir jos duomenis perkelti į pagrindinę infolentelę, kad būtų galima semantizuoti visas dabartines ir istorines gyvenviečių priklausomybes bei pavaldumus, kad būtų galima kurti ir valsčių, apylinkių, istorinių apskričių gyvenviečių sąrašus. Infolentelėje matytųsi tik datos, o priklausomybės hierarchija būtų išskleidžiama, išskyrus dabartinę priklausomybę. Tokiu atveju žodžiai apylinkės, valsčiaus it t.t. centras pereitų į „Istorijos“ tekstą.
Gal ir pasiseks.
Santrumpos
Sveikas,
manau, kad tokias santrumpas kaip ŠJJG gal geriau vartoti nebent pačiuose straipsniuose, o straipsnius verčiau vadinti pilnais žodžiais?
Ančiškio kapinynas
Man atrodo blogos Ančiškio kapinynas koordinatės, jos dabar rodo į Latvijos Ančiskį.
Dvigubi vietovardžiai
Sveikas,
atkreipčiau dėmesį, kad dvigubi vietovardžiai rašomi su brūkšneliu, o ne brūkšniu. Brūkšnelis rašomas tais atvejais, kai abu sandai gyvavo ar tebėra kaip tikriniai vardai ir abu išlaiko savo gramatines formas (pvz., Klermonas-Feranas ir Sankt Peterburgas) – nors tikriausiai ir taip žinojai ;)
Istorija
Nuostabu, kad M. Lietuvos kaimus aprašai, bet manau, kad dubliuoti informacijos šablone 'adm' ir istorijos apraše nereikėtų – užtenka juk šablono...
Šablonas nuolat uždarytas, be to tekste plačiau paaiškinama ar tai dvaras, ar kaimas, ar miestelis. O šablono atsisakyti irgi nereikėtų, nes pagal jį automatiškai formuosis apskričių, rajonų, savivaldybių, seniūnijų straipsniai.
Na, gal ir taip. Aš kai pasidaręs šablonų rodymą, tai man nuolatos rodo ;)
Apskričių gyvenvietės
Čia tik Prūsijos apskričių gyvenvietės, kitoms Lietuvos apskritims (1915-1950 m.) galėtų būti kuriamos automatinės kategorijos, jeigu sudarysime šių apskričių gyvenviečių sąrašus. 1995-2010 m. apskritims atskirų kategorijų ir nereikia, nes yra savivaldybių gyvenviečių kategorijos.
Na, tuomet tikriausiai reikėtų visiems istoriniams laikotarpiams taikyti?
Dėl istorinių vardų
Sveikas, aprašydamas istorinius vardus, gal geriau kelk į Istorijos poskyrio Pavadinimo kilmę (jei yra) arba Pavadinimo raidą, nes dabar kažkaip labai išaukštiname tuos senus vokiškus vardus ;)
Žodynėlis
Kaip tau patinka Sritis:Lietuvių_kalbos_žodynas. Aišku dar nėra daug į jį įtraukta.
Labai šaunu, tik kažkur viršuje gal reiktų įtraukti paaiškinimą, kas yra (raid., jng., išt., dll.) ir kitos santrumpos, kuris liktų ir kituose puslapiuose.
Aišku galima tas santrumpas įtraukti, tačiau ant jų užvedus kursorių daugelyje naršyklių yra parodoma satitinkamas tekstas. O taip pat galima padaryti, kad jos būtų nuorodos į atitinkamus straipsnius: raidė, jungtukas. ištiktukas, dalelytė. Padarius nuorodomis, gal ir nebereikėtų atskiro tokių santrumpų paaiškinimo.
Asmenvardžiai
Labas, pastebėjau, kad naujuosius biografinius straipsnius kuri adaptuodamas užsienio asmenvardžius. Ar taip ir nusprendžiame dėl tradicijos?
Kai tekstuose užsieniečių pavardės linksniuojamos ir rašomos lietuviškai, nėra prasmės straipsnių apie juos pavadinimuose naudoti kitas formas su redirektais. Be to, lenkiškomis ar turkiškomis raidėmis būtų ne tik sudėtinga rašyti, bet ir skaityti. Gal ir futbolo komentatoriai išmoktų sakyti ne angliškai Metju, o prancūziškai Matjė, ar vietoje Ksavis (Xavi Hernández) – Čavis.
Manau, kad sistema turėtų būti vientisa, ne tik lenkų ar turkų kalboms.
Mano supratimu originalaus vardo ir pavardės, kuri atskirais atvejais gali būti ne viena, užtenka rašyti straipsnio antraštinėje eilutėje ir infolentelėje, o straipsniuose ir jų pavadinimuose reikėtų naudoti adaptuotas ar transkribuotas (rusų, graikų, ...) lietuviškas linksniuojamas formas. Ir tai galiotų visoms kalboms.
Rajonai
Labas,
sveikas pasveikęs, kiek tai įmanoma Tavo būklėje. Kaip supratau, rajonus iki 1995 m. atskiri nuo savivaldybių po 1995 m.? Tuomet vertėtų prie savivaldybių istorijos palikti tik lentelės informaciją po 1995 m., o iki to laiko – prie tarybinių rajonų, kaip manai?