Naugarduko vaivadija
Naugarduko vaivadija (lenk. Województwo nowogródzkie, lot. Palatinatus Novogrodensis) – nuo 1507 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569-1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Centras – Naugardukas, plotas 33 200 km². Vaivadija buvo atkurta 1919–1939 m. tarpukario Lenkijoje, šiaurinėje jos dalyje buvo lietuvių etninių žemių.
Istorija[taisyti]
1507–1795 m.
1793 m.
1921–1939 m.
Vaivadija įsteigta 1507 m. pertvarkius Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinį padalijimą. Naugarduko ir Slonimo ekonomijos priklausė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio stalo valdoms. 1795 m. vaivadija panaikinta, atkurta XX a. tarpukariu. 1922 m. Dysnos, Dunilovo ir Vileikos apskritys prijungtos prie Vilniaus žemės.
Apskritys[taisyti]
LDK laikais Naugarduko vaivadijai priklausė 4 apskritys.
XX a. tarpukariu apskritys sudarytos naujais principais. 1922 m. Dysnos, Dunilovo ir Vileikos apskritys prijungtos prie Vilniaus žemės.
| Apskritis | Laikotarpis | Centras |
| Baranovičių apskritis | 1919–1939 | Baranovičiai |
| Breslaujos apskritis | 1919–1939 | Breslauja |
| Dysnos apskritis | 1919–1922 | Glubokas |
| Dunilovo apskritis | 1919–1922 | Dunilovas |
| Lydos apskritis | 1919–1939 | Lyda |
| Naugarduko apskritis | 1919–1939 | Naugardukas |
| Nesvyžiaus apskritis | 1919–1939 | Nesvyžius |
| Slanimo apskritis | 1919–1939 | Slanimas |
| Stolpcų apskritis | 1919–1939 | Stolpcai |
| Ščiutino apskritis | 1929–1939 | Ščiutinas |
| Valažino apskritis | 1919–1939 | Valažinas |
| Vileikos apskritis | 1919–1922 | Vileika |
Atstovavimas[taisyti]
Naugarduko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Naugarduko vaivada ir Naugarduko kaštelionas. Kiekvieno pavieto seimelis rinkdavo po du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.
Miesto seniūnus turėjo Naugardukas, Slonimas ir Volkovyskas.
Vaivada[taisyti]
Pirmuoju Naugarduko vaivada 1507 m. tapo Jonas Glinskis.
Naugarduko vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos, jeigu nebūdavo priešininkų nušalinamas. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.
Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Naugarduko vaivada turėjo trečią pagal rangą aukščiausią pasauliečių poziciją.
Naugarduko vaivados rūbai buvo raudonas kantušas ir juodas žiponas.